lietuvių

Atsakymas: mano Viešpats yra Allahas, kuris rūpinasi manimi ir viskuo per Savo malonę.
To įrodymas yra Allaho posakis: { Visa šlovė ir dėkingumas – Allahui, pasaulių (alamyn - žmonijos, džinų ir visa, kas egzistuoja) Viešpačiui} [Koranas, sūra „Atveriančioji“ 1:2].

Atsakymas: mano religija yra islamas, kuri reiškia paklusnumą Allahui per monoteizmą, atsidavimą Jam per paklusnumą ir atsiribojimą nuo politeizmo (širk) ir politeistų.
Tarė Visagalis: { Iš tiesų religija Allaho - islamas.} [Koranas, sūra „Imrano giminė“ 3:19].

Atsakymas: Muchammedas (ramybė ir Allaho palaima jam).
Tarė Visagalis: { Muchammedas yra Allaho Pasiuntinys...} [Koranas, sūra „Pergalė“ 48:29].

Atsakymas: monoteizmo žodžiai yra - lia Iliaha illa Allah, kurie reiškia, kad nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą.
Tarė Visagalis: { Taigi žinok, (o Muchammedai), kad Lia iliaha illia Allah (niekas neturi teisės būti garbinamas išskyrus Allahą).} [Koranas, sūra „Muchammedas“ 47:19].

Atsakymas: Allahas yra danguje virš sosto, virš visų kūrinių. Tarė Jis: { Maloningiausiasis (Allahas) pakilo (istava) į (Galingą) Sostą (būdu, kuris pritinka tik Jo Didenybei).} [Koranas, sūra „Ta ha“ 20:5]. Ir tarė: { Ir Jis yra Nenugalimas, (Aukščiausiasis) virš Savo vergų ir Jis yra Visa Išmanantis, Visa Žinantis.} [Koranas, sūra „Galvijai“ 6:18].

Atsakymas: tai reiškia, kad Allahas atsiuntė jį į pasaulius kaip džiugių žinių nešėją ir perspėtoją.
Reikia:
1. Paklusti jo įsakymams.
2. Tikėti jo pranešimais.
3. Susilaikyti nuo nepaklusimo jam.
4. Garbinti Allahą tik laikantis jo šariato, kuris reikalauja laikytis sunos ir atsisakyti religinių naujovių.
Tarė Visagalis: { Tas, kuris paklūsta Pasiuntiniui (Muchammedui), iš tiesų pakluso Allahui,} [Koranas, sūra „Moterys“ 4:80]. Ir tarė, šlovė Jam: { Ir nekalba jis (savo) troškimu. (3) Tai tėra apreiškimas, apreikštas. (4)} [Koranas, sūra „Žvaigždė“ 53:3-4]. Tarė Visagalis: { Iš tiesų Allaho Pasiuntinyje jūs turite gerą pavyzdį, sektiną tam, kuris tikisi (susitikimo su) Allahu ir Paskutiniosios Dienos, ir prisimena Allahą gausiai.} [Koranas, sūra „Sąjungininkai“ 33:21].

Atsakymas: Jis sukūrė mus, kad garbintume Jį Vieną, nesusiedami Jo su jokiais partneriais,
o ne linksmintis ir žaisti.
Tarė Visagalis: { Ir Aš (Allahas) nesukūriau džinų ir žmonių, išskyrus tam, kad jie garbintu Mane (Vieną).} [Koranas, sūra „Vėjai“ 51:56].

Atsakymas: tai plati sąvoka, apimanti visus akivaizdžius ir paslėptus posakius ir poelgius, kuriuos Allahas myli ir yra patenkintas jais.
· Akivaizdaus garbinimo tipas: pavyzdžiui, Allaho atminimas liežuviu (tariant žodžius: „Subchana Allah“, „Al-chamdu lillah“, „Allahu akbar“), malda ir hadžas.
· Paslėpto garbinimo tipas: pasitikėjimas Allahu, Jo baiminimasis ir viltis į Jį.

Atsakymas: mūsų didžiausia pareiga yra tikėti Visagalio Allaho Vienumu (tauchyd).

Atsakymas (1): Allaho išskirtinumas viešpataujant - tikėjimas, kad Allahas yra Kūrėjas, suteikiantis aprūpinimą, viskas Jam pavaldu ir Jis viską kontroliuoja bei neturi partnerių.
(2): Allaho vienybė dievybėje - tikėjimas, kad tik Allahas yra vertas garbinimo ir niekas negali garbinti nieko, išskyrus Visagalį.
(3): Allaho unikalumas vardais ir savybėmis - tikėjimas Visagalio Allaho vardais ir savybėmis, minimais Korane ir sunoje, be pristatymo, palyginimo ar neigimo.
Šių trijų monoteizmo tipų įrodymas yra Visagalio žodžiai: { Dangų ir žemės, ir viso, kas tarp jų, Viešpats, tad garbink Jį (Vienintelį) ir būk pastovus ir kantrus Jo garbinime. Ar žinai ką nors, kas būtų panašus į Jį? (žinoma, kad niekas nėra panašus ar lygus ar palyginamas su Juo, ir Jis neturi jokių Savo partnerių). [Nėra nieko panašaus į Jį ir Jis yra Visa Girdintis, Visa Matantis].} [Koranas, sūra „Marjam (Marija)“ 19:65].

Atsakymas: politeizmas (širk).
Tarė Visagalis: { Iš tiesų, Allahas neatleidžia to, kad Jam būtų priskirti partneriai (garbinime), tačiau Jis atleidžia (visa kita), išskyrus tai, tiems, kam Jis nori. Ir kas priskiria Allahui partnerius garbinime, jis iš tikrųjų prasimanė siaubingą nuodėmę.} [Koranas, sūra „Moterys“ 4:48].

Atsakymas: politeizmas yra skirti bet kokį garbinimą ne Visagaliam Allahui.
Jo tipai yra:
Didysis širk - kaip maldavimas kitam nei Allahui, nusilenkimas ne Allahui, aukojimas ne Allahui.
Mažasis širk - kaip prisiekimas kitu, o ne Allahu, amuletų naudojimas, kurie yra dėvimi ar pakabinami, siekiant gauti naudos ar apsisaugoti nuo žalos, bei menkas puikavimasis, pavyzdžiui, tobulai meldžiantis kai žmonės žiūri.

Atsakymas: Allahas vienas žino paslėptus dalykus.
Tarė Visagalis: { Sakyk: „Niekas danguose ir žemėje nežino Ghaib (Nematomo), išskyrus Allahas, nei gali jie suvokti, kada jie bus prikelti.“} [Koranas, sūra „Skruzdės“ 27:65].

Atsakymas (1): tikėjimas Visagaliu Allahu.
(2): Jo angelais.
(3): Jo Raštais.
(4): Jo pranašais.
(5): Paskutiniąja diena.
(6): likimo gėriu ir blogiu.
Įrodymas yra žinomas Džibrilio chadisas, perduotas Achmed. Jame Džibrilis pasakė Pranašui (ramybė ir Allaho palaima jam): „Pasakyk man apie tikėjimą (iman).“ Jis atsakė: „Tai yra tikėti Allahu, Jo angelais, Jo Raštais, Jo pasiuntiniais ir Teismo diena, ir tikėti likimo gėriu ir blogiu.“

Atsakymas: tikėti Visagaliu Allahu:
§ Kad Allahas yra Tas, kuris tave sukūrė ir pasirūpino, ir kad tik Allahas yra kūrinių reikalų Savininkas ir Tvarkytojas.
§ Kad Allahas yra Vienintelis vertas garbinimo ir niekas nėra vertas garbinimo, išskyrus Jį.
§ Kad Allahas yra Didysis ir Tobulas, visa šlovė Jam, Jis turi gražiausius vardus ir iškiliausias savybes, ir nėra Jam lygaus ar panašaus.
Tikėjimas angelais:
Tai Allaho sukurtos būtybės iš šviesos, kad jie garbintų tik Jį ir visiškai paklustų Jo įsakymams.
Tarp jų yra Gabrielius (ramybė jam), kuris atneša apreiškimus pranašams.
Tikėjimas Raštais:
Tai knygos, kurias Allahas atsiuntė Savo pasiuntiniams. Pavyzdžiui:
- Koranas - Muchammedui (ramybė ir Allaho palaima jam).
- Evangelija - Isai (Jėzui) (ramybė jam).
- Tora - Mūsai (Mozei) (ramybė jam).
- Psalmės - Daūdui (Dovydui) (ramybė jam).
- Ibrahimo (Abraomo) ir Mozės Raštai.
Tikėjimas pasiuntiniais:
Juos atsiuntė Visagalis Allahas savo tarnams, kad juos mokytų, skelbtų džiugią žinią apie gėrį ir rojų bei įspėtų nuo blogio ir pragaro ugnies.
Geriausi iš jų yra stiprios dvasios (ulū al-azm):
Nūch (Nojus) (ramybė jam).
Ibrahim (Abraomas) (ramybė jam).
Mūsa (Mozė) (ramybė jam).
Isa (Jėzus) (ramybė jam).
Muchammedas (ramybė ir Allaho palaima jam).
Tikėjimas Paskutiniąja diena:
Tai tikėjimas tuo, kas atsitiks kape po mirties ir Prisikėlimo bei Atsiskaitymo dieną, kai rojaus gyventojai pateks į rojų, o pragaro - į pragarą.
Tikėjimas likimo gėriu ir blogiu:
Tai tikėjimas, kad Allahas žino viską, kas vyksta visatoje, ką Jis anksčiau buvo įrašęs į Išsaugotą knygą (Al-lauch al-machfūz) ir ką norėjo sukurti bei įgyvendinti.
Tarė Visagalis: { Iš tiesų, Mes sukūrėme viską su Kadar (išankstiniu numatymu, planu, lemtimi, kuri prieš sukūrimą buvo užrašyta Lemties Knygoje Al-Lauch Al-Machfūz).} [Koranas, sūra „Mėnulis“ 54:49].
Likimas turi keturis lygius:
Pirmas - Visagalio Allaho pažinimas - kad Jis viską žino prieš tai įvykstant ir po to.
To įrodymas yra Visagalio posakis: { Iš tiesų, Allahas, pas Jį (Vienintelį) yra žinios apie Valandą, Jis nuleidžia lietų ir žino tai, kas yra gimdose. Nė vienas žmogus nežino, ką jis įgis rytoj, ir nė vienas žmogus nežino, kokioje žemėje jis mirs. Iš tiesų, Allahas yra Visa Žinantis, Visa Išmanantis apie viską.} [Koranas, sūra „Lukman“ 31:34].
Antras - Allahas visa tai įrašė Išsaugotoje knygoje, joje yra viskas, kas buvo, yra ir bus.
To įrodymas yra Visagalio posakis: { Ir pas Jį yra Ghaib (viso, kas paslėpta) raktai, niekas nežino jų, tik Jis. Ir Jis žino viską, kas yra žemėje ir jūroje. Nenukrenta lapas, apie kurį Jis nesužino. Nėra grūdo žemės tamsybėje, nei nieko šviežio ar sudžiuvusio, kas nebūtų įrašyta Aiškiame Įraše.} [Koranas, sūra „Galvijai“ 6:59].
Trečias - viskas vyksta pagal Allaho valią ir viskas, ką Jis ir Jo kūriniai daro, neperžengia Jo valios ribų.
To įrodymas yra Visagalio posakis: { tiems iš jūsų, kurie trokšta rinktis teisingą kelią. (28) Ir jūs netrokštate, išskyrus (tada), kai trokšta Allahas, pasaulių Viešpats. (29)} [Koranas, sūra ,,Suvyniojimas“ 81:28-29].
Ketvirtas - tikėjimas, kad viską sukūrė Allahas. Jis sukūrė ir pačius kūrinius, ir jų savybes, ir veiksmus, ir viską, kas juose.
To įrodymas yra Visagalio posakis: { „Kai Allahas sukūrė jus ir tai, ką jūs darote?“} [Koranas, sūra ,,Išrikiuotieji lygiais“ 37:96].

Atsakymas: tai Visagalio Allaho žodis, o ne kūrinys.
Tarė Visagalis: { Ir jei kas nors iš Mušrikūn (daugiadievių, stabmeldžių, pagonių, netikinčiųjų Allaho Vienumu) prašys tavo apsaugos, tada suteik jam apsaugą tam, kad jis išgirstų Allaho Žodį (Koraną),} [Koranas, sūra ,,Atgaila“ 9:6].

Atsakymas: tai yra kiekvienas Pranašo posakis, poelgis, pritarimas, fizinė ar moralinė savybė (ramybė ir Allaho palaima jam).

Atsakymas: tai viskas, ką žmonės įveda į religiją, kas neegzistavo Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam) ir jo kompanjonų laikais.
* Mes neturėtume jų priimti, verčiau turėtume jas atmesti.
Pagal Pranašo posakį (ramybė ir Allaho palaima jam): ,,Kiekviena naujovė (bida) yra suklaidinimas.“ Perdavė Abu Daūd.
Religinių naujovių pavyzdžiai: garbinimo papildymas, kaip apsiplovimo veiksmus kartoti keturis kartus bei Pranašo gimtadienio šventimas, apie kurį nepranešė nei jis (ramybė ir Allaho palaima jam), nei jo kompanjonai.

Atsakymas: Al-vala - reiškia mylėti ir palaikyti tikinčiuosius.
Tarė Visagalis: { Tikintieji, vyrai ir moterys, yra vienas kito Aulyja (padėjejai, rėmėjai, draugai, globėjai).} [Koranas, sūra ,,Atgaila“ 9:71].
Al-bara - reiškia nekęsti netikinčiųjų ir laikyti juos priešais.
Tarė Visagalis: { Jau buvo jums (pateiktas) puikus Ibrahimo (Abraomo) ir tų, kurie su juo, pavyzdys, kai jie sakė savo žmonėms: „Iš tiesų, mes atsiribojame nuo jūsų ir to, ką jūs garbinate kitą nei Allahas. Mes atmetėme jus ir tarp mūsų ir jūsų iškilo priešiškumas ir neapykanta amžiams, kol jūs patikėsite Allahą Vienintelį.“} [Koranas, sūra ,,Atgaila“ 60:4].

Atsakymas: islamas yra vienintelė religija, kurią priima Allahas.
Tarė Visagalis: { Ir tas, kas ieško tikėjimo kito, nei islamas, tai niekada nebus priimta iš jo, o Amžinybėje jis bus vienas iš pralaimėtojų.} [Koranas, sūra ,,Imrano giminė“ 3:85].

Atsakymas: netikėjimo, įvykdyto žodžiais, pavyzdys yra piktžodžiavimas prieš Visagalį Allahą arba Jo Pasiuntinį (ramybė ir Allaho palaima jam).
Netikėjimo, įvykdyti darbais, pavyzdys, yra Muschaf (rašytinės Korano kopijos) žeminimas arba nusilenkimas kitam, nei Allahui.
Netikėjimo, įvykdyto įsitikinimais, pavyzdys yra tikėjimas, kad yra kažkas kitas vertas garbinimo šalia Allaho, arba kad yra kitas kūrėjas, išskyrus Allahą.

Atsakymas:
1. Didžioji veidmainystė - reiškia slėpti netikėjimą, skelbiant tikėjimą.
Ji patenka už islamo ribos ir laikoma dideliu netikėjimu.
Tarė Visagalis: { Iš tiesų, veidmainiai bus Pragaro žemiausiame gylyje (lygyje). Nerasite jiems jokių padėjėjų.} [Koranas, sūra ,,Moterys“ 4:145].
2. Mažioji vaidmenystė:
Pavyzdžiui - melas, pažadų nesilaikymas ir pasitikėjimo išdavystė.
Šis veidmainystės tipas neišmeta žmogaus už islamo ribos, tačiau, tai yra nuodėmė, ir tas, kuris tai daro, patirs kankinimą.
Tarė Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam): „Veidmainio požymiai yra trys: kalbėdamas jis meluoja, kai duoda pažadą - jį sulaužo, o kai jam patikėta - išduoda pasitikėjimą.“ Perdavė Al-Bukhari ir Muslim.

Atsakymas: Muchammedas (ramybė ir Allaho palaima jam).
Tarė Visagalis: { Muchammedas nėra nė vieno iš jūsų vyrų tėvas, tačiau jis yra Allaho Pasiuntinys ir paskutinis iš Pranašų.} [Koranas, sūra ,,Sąjungininkai“ 33:40]. Tarė Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam): „Iš tiesų, aš esu paskutinis iš pranašų, ir po manęs pranašų nebebus.“ Perdavė Abu Daūd, At-Tirmizi ir kt.

Atsakymas: stebuklas - tai kiekvienas antgamtinis veiksmas ar įvykis, kuriuo Visagalis Allahas palaikė savo pranašus, kad įrodytų jų teisingumą. Pavyzdžiai:
Mėnulio padalijimas Pranašui (ramybė ir Allaho palaima jam).
Jūros padalijimas Mozei (ramybė jam) ir Faraono bei jo karių nuskandinimas.

Atsakymas: kompanjonas yra tas, kuris sutiko Pranašą (ramybė ir Allaho palaima jam), patikėjo juo ir mirė kaip musulmonas.
Turime juos mylėti ir sekti jų pavyzdžiu, nes jie yra geriausi tarp žmonių po pranašų.
Geriausi kompanjonai yra keturi kalifai, kurie yra:
Abu Bakr (tebūnie Allahas juo patenkintas).
Umar (tebūnie Allahas juo patenkintas).
Uthman (tebūnie Allahas juo patenkintas).
Ali (tebūnie Allahas juo patenkintas).

Atsakymas: jos yra Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam) žmonos.
Tarė Visagalis: { Pranašas yra arčiau tikinčiųjų nei jie patys sau, o jo žmonos yra jų (tikinčiųjų) motinos (dėl pagarbos ir santuokos).} [Koranas, sūra „Sąjungininkai“ 33:6].

Atsakymas: Pranašo šeima apima jo žmonas, jo palikuonis ir tikinčiuosius iš Banu Hašim ir Banu Al-Muttalib. Mūsų pareiga yra juos mylėti ir palaikyti, nekęsti tų, kurie jų nekenčia.

Atsakymas: mūsų pareiga musulmonų valdovų atžvilgiu yra gerbti juos, paklusti jiems (kas nesusiję su nuodėme), nemaištauti prieš juos, melstis už juos ir asmeniškai patarti.

Atsakymas: Rojus. Tarė Visagalis: { Iš tiesų, Allahas įleis tuos, kurie tikėjo (Allaho Vienumu) ir darė gerus darbus, į sodus su žemumoje tekančiomis upėmis.} [Koranas, sūra „Muchammedas“ 47:12].

Atsakymas: Pragaras. Tarė Visagalis: { tada bijokite Ugnies, kurio pakuros yra žmonės ir akmenys, paruošti netikintiesiems.} [Koranas, sūra „Karvė“ 2:24].

Atsakymas: baimė reiškia bijoti Allaho ir Jo bausmės.
Viltis reiškia tikėtis Allaho atlygio, atleidimo ir gailestingumo.
Įrodymas yra Visagalio posakis: { Tie, kurių jie šaukiasi [kaip Isa (Jėzus) - Marjam (Marijos) sūnus, Uzair (Ezar), angelai] trokšta (patys sau) būdų pasiekti savo Viešpatį (Allahą), kuris iš jūsų būtų arčiausiai. Ir jie [Isa (Jėzus), Uzair (Ezra), angelai ir kiti] tikisi Jo Gailestingumo ir bijo Jo bausmės. Iš tiesų, jūsų Viešpaties bausmė yra (tai) ko reikia bijoti!} [Koranas, sūra „Nakties kelionė“ 17:57]. Tarė Visagalis: { Paskelbk (Muchammedai) Mano vergams, kad tikrai Aš esu Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis. (49) Ir kad Mano bausmė tikrai yra skausmingiausia kankynė. (50)} [Koranas, sūra „Nakties kelionė“ 15:49-50].

Atsakymas: Allahas, Viešpatis, Gailestingasis, Viską Girdintis, Matantis, Viską Žinantis, Viską Teikiantis, Amžinai Gyvenantis, Galingasis, ir kt. gražūs vardai ir didingos savybės.

Atsakymas: Allahas yra Dievas, Vienintelis vertas garbinimo, ir Jis neturi partnerių.
Viešpats (Ar-Rabb) - tai reiškia Vienintelį Kūrėją, Savininką, Viską Teikiantį ir Rėmėją.
Viską Girdintis - tai reiškia Tas, kurio klausa apima viską ir kuris girdi visus balsus, nepaisant jų skirtumų ir skirtingumų.
Viską Matantis - tai reiškia Tas, Kuris mato viską, nesvarbu, mažas ar didelis.
Viską Žinantis - tai reiškia Tas, kuris žino absoliučiai viską - praeitį, dabartį ir ateitį.
Gailestingasis - tai reiškia Tas, kurio gailestingumas apima visus kūrinius ir visas gyvas būtybes, t. y. visi tarnai ir kūriniai yra Jo malonėje.
Viską Teikiantis - tai reiškia Tas, kuris rūpinasi visomis būtybėmis, įskaitant žmones, džinus ir visas kitas gyvas būtybes.
Amžinai Gyvenantis - tai reiškia Tas, kuris nemiršta, o visi Jo kūriniai miršta.
Galingasis - tai reiškia Tas, kuris turi visą tobulumą ir didybę Savo varduose, savybėse ir poelgiuose.

Atsakymas: turime mylėti juos ir kreiptis į juos su klausimais apie religiją, apie juos sakyti tik gera, o kas apie juos kalba blogai, elgiasi neteisingai.
Tarė Visagalis: { Allahas išaukštins tuos, kurie iš jūsų tarpo patikėjo, ir tuos, kuriems buvo suteiktas išmanymas, laipsniais. Ir Allahas yra Visa Žinantis, apie tai, ką jūs darote.} [Koranas, sūra „Besiginčijančioji“ 58:11].

Atsakymas: jie yra dievobaimingi tikintieji.
Tarė Visagalis: { Nėr abejonės, iš tiesų Allaho AulIja [t.y. tie, kurie tiki Allaho Vienumą ir labai bijo Allaho (susilaiko nuo visų nuodėmių ir blogų darbų, kuriuos Jis uždraudė), ir labai myli Allahą (atlieka visus gerus darbus, kuriuos Jis įsakė)], nebus jiems baimės anei jie liūdės. (62) Tie, kurie patikėjo (Allaho Vienumą – islamiškąjį monotiezmą) ir labai bijodavo Allaho (susilaikydami nuo blogų darbų ir nuodėmių ir darydami gerus teisingus darbus). (63)} [Koranas, sūra „Jūnus (Jona)“ 10:62-63].

Atsakymas: tikėjimas apima žodžius, darbus ir įsitikinimus.

Atsakymas: tikėjimas didėja su paklusnumu Allahui ir mažėja atliekant nuodėmes.
Tarė Visagalis: { Tikintieji yra tik tie, kurie, kai Allahas yra minimas, jaučia baimę savo širdyse, o kai Jo eilutės (šis Koranas) yra jiems recituojamas, jos (t. y. eilutės) padidina jų Tikėjimą ir jie pasitiki savo Viešpačiu (Vieninteliu),} [Koranas, sūra „Karo grobis“ 8:2].

Atsakymas: garbinti Allahą taip, lyg Jį matytum, o jei nematai Jo, Jis mato tave.

Atsakymas: kai įvykdomos dvi sąlygos, kurios yra:
1 - Jei veiksmas su visu nuoširdumu skirtas Visagaliui Allahui.
2 - Jei veiksmas atitinka Pranašo suną (ramybė ir Allaho palaima jam).

Atsakymas: tai reiškia pasikliauti Visagaliu Allahu, atnešant naudos ir išvengiant žalos, naudojant turimas priemones.
Tarė Visagalis: { O kas pasikliauna Allahu - tam Jis pakankamas.} [Koranas, sūra „Skyrybos“ 65:3].
„tam Jis pakankamas“ - tai reiškia, kad Jis suteiks jam pakankamai.

Atsakymas: įsakyti gėrį - reiškia įpareigoti žmones paklusti Visagaliui, o uždrausti blogį - reiškia drausti žmonėms visas nuodėmes, kuriomis jie nepaklūsta Allahui.
Tarė Visagalis: { Jūs [tikri tikintieji islamiškuoju monoteizmu ir tikri Pranašo Muchammedo ir jo sunos pasekėjai] esate geriausi žmonės, kada nors išauginti žmonijai. Jūs įsakote Al-Marūf (t. y. islamiškąjį monoteizmą ir visa, ką islamas įsakė) ir draudžiate Al-Munkar (daugiadievystę, netikėjimą ir visa, ką islamas uždraudė), ir jūs tikite Allahą.} [Koranas, sūra „Imrano giminė“ 3:110].

Atsakymas: tai tie žmonės, kurie eina Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam) ir jo kompanjonų keliu žodžiais, darbais ir įsitikinimais.
Jie vadinami „Ahlus-sunna“ (sunos žmonės), nes seka Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam) suna ir susilaiko nuo naujovių diegimo religijoje.
„va al-džamaa“ (grupė) reiškia, kad jie susivienija tiesoje ir nėra joje susiskaldę.

Atsakymas: tahara reiškia apsivalymą nuo hadas (ritualinės nešvaros) ir khabas (materialių nešvarumų).
Apsivalymas nuo „khabas“ yra materialių nešvarumų pašalinimas nuo kūno, drabužių ar maldos vietos.
Apsivalymas nuo „hadas“ daromas atliekant apsiplovimą (vudu) arba ghusl (apsiprausimą) tyru vandeniu, arba atliekant tajamum (sausą apsiplovimą), jei vandens nėra arba sunku jį naudoti.

Atsakymas: plaunant vandeniu, kol taps švaru.
Kalbant apie indus, iš kurių šuo valgė ar gėrė, jie plaunami septynis kartus, pirmą kartą - su žeme.

Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Kai musulmonas (kitaip, tikintysis) atlieka vudu ir nusiplauna veidą, viskas, kas nuodėminga, į ką jis žiūrėjo savo akimis, nuteka nuo jo veido kartu su vandeniu (arba kartu su paskutiniu vandens lašu). Kai jis nusiplauna rankas, kartu su vandeniu (arba kartu su paskutiniu vandens lašu), visi nuodėmingi dalykai, kuriuos jis padarė savo rankomis, nukrenta. Kai jis plauna kojas, kartu su vandeniu (arba kartu su paskutiniu vandens lašu) nuo jo kojų nuteka viskas, kas nuodėminga, į ką jos ėjo, ir taip tęsiasi tol, kol jis tampa laisvas nuo nuodėmių.“ Perdavė Muslim.

Atsakymas: plauti rankas tris kartus.
Tris kartus skalauti burną, įtraukti vandenį į nosį ir jį išpūsti - tris kartus.
Skalauti burną (madmada) reiškia įsiurbti vandenį į burną, išskalauti ir išspjauti vandenį.
Skalauti nosį (istinšak) reiškia įtraukti vandenį į nosį iš dešinės rankos.
Išpūtimas (istinsar) reiškia, pasitelkiant kairę ranką, išpūsti vandenį, kuris buvo įsiurbtas į nosį.
Nuplauti veidą tris kartus.
Tris kartus plauti rankas, įskaitant alkūnes.
Šlapiomis rankomis perbraukti per galvą nuo kaktos iki pakaušio ir atgal bei išvalyti ausis.
Plauti kojas iki kulkšnių tris kartus.
Tai yra pats tobuliausias apsiprausimo būdas ir taip Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) darė, kaip pranešta Al-Bukhari ir Muslim autentiškuose chadisuose, kuriuos perdavė Usman, Abdullah Ibn Zaid ir kiti. Taip pat buvo autentiškai pranešta nuo Pranašo (ramybė ir Allaho palaima jam) Sachych Al-Bukhari rinkinyje ir kt., kad jis kartais vieną kartą, o kartais ir du kartus plaudavo kiekvieną atitinkamą kūno dalį, atlikdamas vudu.

Atsakymas: privalomi vudu veiksmai yra tie, dėl kurių apsiplovimas tampa negaliojantis, jei vienas iš jų yra praleistas. Jie yra:
1 - Veido plovimas, apimantis burnos skalavimą ir vandens įtraukimą į nosį.
2 - Rankų, įskaitant alkūnes, plovimas.
3 - Perbraukimas per galvą, įskaitant ausų valymą.
4 - Pėdų plovimas iki kulkšnių.
5 - Numatyto eiliškumo palaikymas pirmiausia plaunant veidą, po to rankas, tada perbraukiant galvą, galiausiai nuplaunant kojas.
6 - Veiksmų tęstinumas: tarp veiksmų neturėtų būti tokių laiko tarpų, per kuriuos nuplautos kūno dalys spėtų išdžiūti.
Pavyzdžiui, žmogus atlieka pusę vudu ir po kurio laiko jį pabaigia - toks apsiplovimas negalioja.

Atsakymas: rekomenduojami apsiplovimo veiksmai yra tie veiksmai, kuriuos atlikus, atlygis didėja, o neatlikus nėra nuodėmės ir vudu galioja. Jie yra:
1 - Sakyti bismillah (vardan Allaho).
2 - Naudoti sivak (dantų valymo šakelę).
3 - Plauti delnus.
4 - Plauti tarpupirščius.
5 - Plauti kūno dalis antrą ir trečią kartą.
6 - Pirmiausia pradėti nuo dešiniųjų kūno dalių.
7 - Po apsiplovimo ištarti šį zikr: „Liudiju, kad nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą, kuris neturi partnerių, ir liudiju, kad Muchammedas yra Jo tarnas bei Pasiuntinys (Ašhadu allia iliaha illa-llah ua ašhadu anna Muchammadan abduhu ua rasūluh).“
8 - Dviejų maldos rakatų atlikimas po vudu.

Atsakymas: - viskas, kas išeina iš dviejų privačių kūno dalių, t.y., šlapimas, išmatos ar dujos.
- Miegas, beprotybė arba sąmonės netekimas.
- Kupranugarių mėsos valgymas.
- Tiesioginis privačių kūno dalių lietimas, be barjero.

Atsakymas: tai žemės paviršiaus naudojimas apsivalymui, kai nėra vandens arba negalima jo panaudoti.

Atsakymas: vieną kartą paliečiant žemę delnais ir nusišluostant veidą bei išorines rankų dalis.

Atsakymas: - tie patys kaip ir vudu anuliuojantys veiksniai.
Taip pat kai atsiranda galimybė naudoti vandenį.

Atsakymas: khuffain - odinės kojinės.
- Džauvarib - kojinės, kurios yra pagamintos ne iš odos.
Leidžiama per jas (khuffain ir džauvarib) perbraukti atliekant vudu, vietoj kojų plovimo.

Atsakymas: palengvinimas žmonėms, ypač šaltu oru ar kelyje, kai sunku nusimauti kojines ar nusiauti batus apsiprausimui.

Atsakymas: 1 - Jas užsimauti būnant tyrumo būsenoje, t.y., po vudu atlikimo.
2 - Khuffain turi būti švarios, nes negalima šluostyti to, kas nešvaru.
3 - Khuffain turi dengti visas pėdas, įskaitant kulkšnis.
4 - Galima perbraukti griežtai apibrėžtam laikotarpiui. Jei nekeliaujama, tai vieną dieną, o jei keliajama, tada tris dienas.

Atsakymas: šlapiais pirštais braukti nuo kojų pirštų iki blauzdos, dešine ranka perbraukti per dešinę koją, o kaire ranka - per kairę. Perbraukimo metu rankų pirštai turi būti praskėsti ir tai turi būti atliekama vieną kartą, nekartojant.

Atsakymas: 1 - Pasibaigus konkretaus perbraukimo laiko trukmei, po to per jas braukti nebegalima: nekeliautojui dieną ir naktį, o keliautojui - tris dienas ir tris naktis (esamas reikia pakeisti naujomis khuffain).
2 - Nusimovus khuffain arba vieną iš jų.

Atsakymas: malda yra Allaho garbinimas tam tikrais žodžiais ir veiksmais, pradedant su takbir ir baigiant su taslim (atsisveikinimu).

Atsakymas: malda yra kiekvieno musulmono pareiga (fard).
Tarė Visagalis: { Iš tiesų, As-Salat (malda) yra įsakyta tikintiesiems nustatytomis valandomis.} [Koranas, sūra „Moterys“ 4:103].

Atsakymas: maldos atsisakymas reiškia netikėjimą (kufr), kaip Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė:
„Sandora (kuri atskiria) tarp mūsų ir jų (netikinčiųjų) yra malda; taigi, kas jos atsisako, iš tikrųjų atliko netikėjimo veiksmą (kufr).“
Perdavė Achmed, At-Tirmizi ir kiti.

Atsakymas: musulmonas meldžiasi penkis kartus per dieną: fadžr malda - du rakatai, zuhr - keturi, asr - keturi, maghrib - trys, iša - keturi.

Atsakymas: 1 - islamo priėmimas, nes netikinčiojo malda negalioja.
2 - Sveikas protas, nes išprotėjusio žmogaus malda negalioja.
3 - Sąmonė, nes sąmoningo amžiaus nesulaukusio vaiko malda negalioja.
4 - Ketinimas.
5 - Nustatyto maldos laiko pradžia.
6 - Tyrumas, t.y. hadas (ritualinės nešvaros) pašalinimas.
7 - Tyrumas nuo nešvarumų.
8 - Privačių dalių (auros) uždengimas.
9 - Atsigręžimas į kiblą (Kaabos kryptį).

Atsakymas: tai keturiolika ramsčių, kurie yra:
1 - Stovėti privalomoje maldoje, jei įmanoma.
2 - Ištarti atidarantį takbir (t.y. sakyti Allahu akbar).
3 - Recituoti sūrą „Atveriančioji“ (Al-Faticha).
4 - Nusilenkti (rukū) tiesia nugara galvos lygyje.
5 - Pakilti iš nusilenkimo.
6 - Stovėti tiesiai.
7 - Pulti kniūbsčia (sudžiūd) - tai yra kaktos, nosies, delnų, kelių ir kojų pirštų galų padėjimas ant žemės nusilenkiant.
8 - Pakilti iš sukniūbimo.
9 - Sėdėti tarp dviejų sukniūbimų (sudžiūdų).
Suna yra sėdėti ant kairės pėdos, dešinę pėdą laikant tiesiai, sulenktais pirštais, kad jie būtų nukreipti į kiblą.
10 - Romumas atliekant kiekvieną veiksmą.
11 - Ištarti paskutinį tašahud.
12 - Sėdėti tašahud ištarimo metu.
13 - Sakyti du taslim (atsisveikinimus), tai yra du kartus ištarti - „Assalamu alaikum va rahmatul-lah“.
14 - Palaikyti numatytą ramsčių tvarką, kaip minėta anksčiau. Taigi, jei žmogus tyčia puola kniūbsčia (sudžud) prieš nusilenkdamas (rukū), jo malda negalioja. Tačiau jei tai padarys netyčia, jis turi grįžti atgal ir pirmiausia nusilenkti, o tada puolti kniūbsčia.

Atsakymas: jų yra aštuoni:
1 - Ištarti visus takbir, įskaitant atidaromąjį.
2 - Su imamu ir vienam besimeldžiančiam sakyti „samijal-lahu liman hamidah (Allahas girdi, kas Jį giria).“
3 - Sakyti „rabbana va lakal-hamd (Viešpatie, visa šlovė priklauso Tau).“
4 - Sakyti „subhana rabijal-azim (Šlovė mano Viešpačiui, Didingajam)“ vieną kartą nusilenkiant (per ruku).
5 - Sakyti „subhana rabijal-ala (Šlovė mano Viešpačiui, Aukščiausiajam)“ vieną kartą puolant kniūbsčia (per sudžud).
6 - Sakyti „rabigh-firli (Viešpatie, atleisk man)“ tarp dviejų sudžiūd.
7 - Ištarti pirmąjį tašahud.
8 - Sėdėti per pirmąjį tašahud.

Atsakymas: jų yra vienuolika:
1) Sakyti po įžanginio (ihram) takbir, istiftah takbir: „subhanakal-lahumma ua bi-hamdika, ua tabarakas-mu-ka, ua tala džaduka, ua lia iliaha ghairuk (Šlovė tau, o Allah, Palaimintas Tavo vardas, Tavo didybė yra aukščiau už viską, ir nėra jokio kito dievo, išskyrus Tave).“
2 - Ištarti tavuz (t.y., sakyti: aūzu billahi minaš-šajtanir-radžim) (ieškau prieglobsčio pas Allahą nuo prakeikto šėtono).
3 - Ištarti basmala (t.y., sakyti: bismil-liahir-rahmanir-rahim) (Vardan Allaho Maloningojo, Gailestingojo).
4 - Sakyti amyn.
5 - Recituoti sūrą „Atveriančioji“ (Al-Fatiha).
6 - Imamas turi garsiai recituoti.
7 - Sakyti po tahmid (Allaho šlovinimo): mil-as-samauti va mil-al-ard va mil-a ma ši-ta min šaj-in bad (dangaus, žemės ir bet ko kito pripildymas).
8 - Ištarti daugiau negu vieną tasbih (t.y., sakyti subhana rabijal-azim) per ruku, - tarti du kartus, tris ar daugiau.
9 - Ištarti daugiau negu vieną tasbih per sudžud (t.y., sakyti subhana rabijal-ala).
9 - Ištarti „rabigh-firli“ daugiau negu vieną kartą tarp dviejų sudžiūd.
11 - Pranašo ir jo šeimos palaiminimų ir sveikinimų (ramybė jiems) tarimas paskutiniame tašahud ir maldauti (dua) po to.
Ketvirta: rekomenduojami maldos fiziniai veiksmai (suna) vadinami „Al-haj-at“, jie yra:
1 - Rankų pakėlimas atidarymo takbir metu.
2 - Rankų pakėlimas nusilenkimo metu.
2 - Rankų pakėlimas kylant iš nusilenkimo.
4 - Rankų nuleidimas po to.
5 - Dešinės rankos uždėjimas ant kairės
6 - Žiūrėti į vietą žemėje, kurią paliečia galva per sudžiūd.
7 - Stovint palikti tarpą tarp pėdų.
8 - Rankų padėjimas išskėstais pirštais ant kelių nusilenkimo metu ir tiesinant nugarą taip, kad galva būtų vienoje linijoje su nugara.
9 - Sudžud kūno dalis remti į žemę, tuo pačiu užtikrinti, kad visos jos liestųsi su žeme.
10 - Alkūnes patraukti nuo šonų, pilvą nuo šlaunų, o šlaunis nuo blauzdų. Taip pat išskėsti kelius, vertikaliai pastatyti pėdas, delnais liesti žemę. Dėti rankas priešais pečius ištiestais ir suglaustais pirštais.
11 - Sėdėti iftiraš pozicijoje (kairės kojos ištiesimas ir sėdėjimas ant jos, dešinės pėdos pastatymas vertikaliai, kad pirštai būtų nukreipti į kiblą) tarp dviejų sudžiūd ir pirmame tašahud. Taip pat sėdėti tauvaruk pozicijoje (maldininkas ištiesia kairę koją, padeda dešinę pėdą vertikaliai, kad abi būtų dešinėje pusėje, o sėdmenys būtų prispausti prie žemės) per antrą tašahhud.
12 - Uždėti ištiestas rankas ant šlaunų suglaustais pirštais tarp dviejų sudžiūd, o per tašahud sugniaužti dešinės rankos mažąjį ir bevardį pirštus, darant žiedą nykščiu ir viduriniu pirštais, o minint Allahą rodyti rodomuoju pirštu.
13 - Atsisveikinant veidą pasukti į dešinę, paskui į kairę.

Atsakymas: 1 - Praleisti vieną iš maldos ramsčių ar sąlygų.
2 - Kalbėti tyčia.
3 - Valgyti ar gerti.
4 - Dažnai ir nuolatos judėti.
5 - Tyčia praleisti vieną iš privalomų maldos veiksmų.

Atsakymas: melstis reikia taip:
1 - Maldininkas visu kūnu stovi tiesiai pasisukdamas į kiblą, nenukrypdamas nuo jos ir nesisukiodamas.
2 - Turı intenciją atlikti tam tikrą maldą, ne žodžiais, o širdyje.
3 - Ištaria atidarymo takbir, keldamas rankas iki pečių lygio.
4 - Dešinį delną uždeda ant kairės rankos po krūtine.
5 - Ištaria istiftach: „Allahumma ba-id baini va baina khataja kama ba-ata bajnal-mašriki val-maghrib, allahumma nakkini min khataja kama junakka as-subul-abjadu minad-danasi, allahumma-ghsilni min khatajaja bil ma-i vas-saldži val-barad“ (O Allahe, atskirk mane nuo mano nuodėmių, kaip atskyrei Rytus nuo Vakarų. O Allahe, apvalyk mane nuo mano nuodėmių, kaip baltą drabužį išvalytą nuo dėmių. O Allahe, nuplauk mano nuodėmes vandeniu, ledu ir kruša).
Arba sako: „subhanaka Allahuma va bihamdik, va tabarakas-muk, va tala džaduk, va lia iliaha ghajruk (Garbė Tau, o Allahe ir šlovė Tau, palaimintas Tavo vardas ir išaukštinta Tavo didybė, ir nėra kito dievo, išskyrus Tave).“
6 - Prašo Allaho apsaugos, sakydamas: „Auzu billiahi minaš-šaitanir-radžim (Ieškau prieglobsčio pas Allahą nuo prakeikiamojo šėtono).“ 7 - Tada sako bismillah ir recituoja sūrą „Atveriančioji“ (al-Fatiha): { Vardan Allaho, Maloningojo, Gailestingojo (1) Visa šlovė ir dėkingumas - Allahui, pasaulių (alamyn - žmonijos, džinų ir visa, kas egzistuoja) Viešpačiui (2) Maloningiausiajam, Gailestingiausiajam (3) Atpildo Dienos (t. y. Prikėlimo dienos) Vieninteliam Valdytojui (ir Vieninteliam Teisėjui) (4) Tave (Vienintelį) mes garbiname ir Tavęs (Vienintelio) mes prašome pagalbos (5) Vesk mus Tiesiu keliu (6) Keliu tų, kuriems Tu suteikei Savo Malonę, bet ne tų, kurie užsitraukė Tavo Pyktį (kaip judėjai), ir ne tų, kurie nuklydo (kaip krikščionys). (7) } [Koranas, sūra „Atveriančioji“ 1:1-7].
Po to sako: amyn, t.y., o Allahe, atsakyk į prašymą.
8 - Tada recituoja kiek gali iš Korano, ir ilgiau recituoja fadžr maldoje.
9 - Po to nusilenkia Visagaliui taip Jį išaukštindamas, tardamas takbyr ir pakeldamas rankas prie pečių. Suna yra ištiesti nugarą taip, kad galva ir nugara būtų viename lygyje, ir dėti rankas išskėstais pirštais ant kelių.
10 - Nusilenkdamas (ruku) sako: „subhana rabijal-azim (Šlovė mano Viešpačiui, Didingajam)“ - tris kartus. Jei dar sako: „subhanaka Allahuma va bihamdik, allahuma ghfirli (Palaimintas Tu, o Allahe, Šlovė Tau. O Allahe, atleisk man)“, tai yra gerai.
11 - Pakyla nuo nusilenkimo sakydamas: „tegul Allahas išgirsta tuos, kurie Jį giria (sami Allahu liman hamida)“ ir pakelia rankas iki pečių lygio. O tas, kuris meldžiasi vadovaujamas imamo vietoj šių žodžių sako: „Viešpatie, šlovė tau (rabana va lakal hamd)“.
12 - Pakilęs iš ruku sako: „koks tobulas yra Allahas, Šlovė Jam; ir aš garbinu Jį sulig Jo kūrinių skaičiumi, ir sulig Jo pasitenkinimu (rabana va lakal hamd mil-assamavati va mil al-ardi va mila ma šita min šaj-in bad).“
13 - Tada atlieka pirmą sudžud sakydamas: „Allahu akbar (Allahas yra Didžiausias)“, remdamasis ant septynių sudžud kūno dalių: kaktos, nosies, delnų, kelių ir pėdų galų. Alkūnes atitraukdamas nuo šonų, neliečiant dilbiais žemės, o pirštus dėdamas taip, kad jie būtų nukreipti į kiblą.
14 - Puldamas kniūbsčia sako: „Išaukštintas yra mano Viešpats, Aukščiausiasis (subhana rabbijal-ala)“ tris kartus, o jei priduria: „Išaukštintas tu, o Allahe, mūsų Viešpatie, ir šlovė tau, atleisk man (subhanaka Allahuma, rabana va bihamdik, allahuma ghfirli), tai yra gerai.
15 - Po to pakelia galvą nuo sudžud sakydamas: „Allahu akbar (Allahas yra Didžiausias)“.
16 - Paskui pakelia galvą, tardamas takbir ir atsisėda ant kairės kojos, dešinę pėdą statydamas vertikaliai. Tuo pat metu deda rankas ant šlaunų. Tada sugniaužia mažąjį ir bevardį pirštą, o nykštį ir vidurinį pirštą sujungia žiedu, tardamas maldą ištiesia rodomąjį pirštą ir jį judina.
17 - Sėdėdamas tarp dviejų sudžud sako: „Rabi ghfirli va rhamni va hdini va rzukni va džburni va afini (Viešpatie, atleisk man, pasigailėk manęs, nukreipk mane tiesiu keliu, suteik man paveldėjimą, palaikyk mane ir suteik gerovę).“
18 - Atlieka antrąjį sudžud tardamas takbir ir sakydamas bei darydamas viską taip pat, kaip ir pirmajame.
19 - Pakyla iš antrojo sudžud ir stovi, sakydamas: „Allahu akbar“. Tada atlieka antrąjį rakatą, lygiai taip, kaip pirmąjį, išskyrus tai, kad jis neskaito istiftah.
20 - Po antrojo nusilenkimo antrajame rakate jis ištaria takbir ir lieka sėdėti taip pat, kaip ir tarp dviejų sudžud.
21 - Ištaria pirmąjį tašahud sakydamas: „At-tahijatu lilliahi va salavatu va tajibat, as-salamu alaika aijuhan-nabiju va rahmatullahi va barakatuh, as-salamu alaina va ala ibadillahi salihin, aš-hadu ala ilaha ill Allah va aš-hadu ana Muchammadan abduhu va rasuluh. Allahuma salli ala Muchammed, va ala ali Muchammed, kama salaita ala Ibrahim, va ala ali Ibrahim, inaka hamidun madžid, va barik ala Muchammed, va ala ali Muchammed, kama barakta ala Ibrahim, va ala ali Ibrahim, inaka hamidun madžid. Auzu billahi min azabi džahanam, va min azabil-kabr, va min fitnatil-mahja val-mamat, va min fintnatil-masihi dadžal. (Sveikinimai Allahui, maldos ir geri darbai. Taika tau, Pranaše, ir Allaho gailestingumas bei palaiminimai. Taika mums ir teisiems Allaho tarnams. Liudiju, kad nėra jokių kitų garbinimo vertų dievybių, išskyrus Allahą, ir liudiju kad Muchammedas yra Jo tarnas bei Pasiuntinys. O Allahe, siųsk maldas už Pranašą Muchammedą ir jo šeimą lygiai taip, kaip siuntei maldas už Abraomą ir jo šeimą; iš tiesų, Tu esi vertas šlovinimo ir garbės. O, Allahe, palaimink Pranašą Muchammedą ir jo šeimą, kaip kad palaiminai Abraomą ir jo šeimą. Iš tiesų, Tu esi vertas šlovinimo ir garbės. Aš ieškau prieglobsčio pas Allahą nuo pragaro ir kapo kančių, nuo gyvenimo ir mirties išbandymų bei nuo Al-Masih Ad-Dadžal (netikrojo Mesijo) išbandymų.)“ Paskui gali prašyti Allaho visko, ko tik nori iš šio ir būsimo pasaulių gėrio.
22 - Po to pasuka galvą į dešinę sakydamas: „as salamu alaikum va rahmatullah (taika ir Allaho gailestingumas jums)“, tada pasuka galvą į kairę ir ištaria tuos pačius žodžius.
23 - Jei tai yra trijų ar keturių rakatų malda, tada pirmasis tašahud turėtų baigtis ties sakymu: „ašhadu ala ilaha illa Allah va ašhadu ana Muchammadan abduhu va rasulu (Liudiju, kad nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą, ir liudiju, kad Muchammedas yra Jo tarnas bei Pasiuntinys).“
24 - Atsistoja sakydamas: „Allahu akbar“ ir pakelia rankas taip, kad jos būtų vienoje linijoje su pečiais.
25 - Tada daro viską taip pat, kaip ir antrame rakate, tačiau trečiajame ir ketvirtajame rakate apsiriboja sūros „Atveriančioji“ recitavimu.
26 - Sėdi tavaruk pozicijoje, dešinę pėdą laikydamas stačią, kairiąją pėdą ištiesdamas po dešine koja, sėdmenis remdamas į žemę ir rankas uždėdamas ant šlaunų taip pat, kaip ir pirmajame tašahud.
27 - Sėdėdamas šioje pozicijoje ištaria visą tašahud.
28 - Ištaria taslim (atsisveikina) į dešinę, sakydamas: „as-salamu alaikum va rahmatullah (Allaho taika ir gailestingumas jums)“, tada į kairę.

Atsakymas: - „astaghfirullah (prašau Allaho atleidimo)“ - tris kartus.
- „Allahuma anta salam, va minka salam, tabarakta ja zal-džalali va al-ikram (O Allahe, Tu esi Tobulas, o iš Tavęs kyla gerovė, Palaimintas Tu, didybės ir dosnumo Turėtojau).“
- „La ilaha illa Allah vahdahu la šarika lahu, lahu al-mulku va lahu al-hamd va huva ala kuli šaj-in kadir, Allahuma la mania lima atajta va la mutija lima manata va la janfa-u zal-džadi mink al-džad (Nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą, Vieną be partnerių. Jam priklauso valdžia ir šlovė, ir Jis yra Visagalis. O Allahe, niekas neatims to, ką Tu davei, ir niekas nedovanos to, ką atėmei. Ir savininko turtas bus bevertis prieš Tave).“
- „La ilaha illa Allahu vahdahu la šarika lah, lahu al-mulku va lahu al-hamd va huva ala kuli šaj-in kadir, la haula va la kuvata illa billah, la ilaha illa Allah, va la na-budu illa ijah, lahun-ni-matu va lahul-fadl, va lahu azana-ul-hasan, la ilaha illa Allah mukhlisina Allahu din va lau karihal-kafirun (Nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą, Vieną be partnerių. Jam priklauso valdžia ir šlovė, ir Jis yra Visagalis. Nėra jokios jėgos ar dievo, išskyrus Allahą, ir mes negarbiname nieko kito, išskyrus Jį. Jam priklauso gėris, gailestingumas ir gražus pagyrimas. Nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą, mes skiriame religiją tik Jam, net jei jos nekenčia netikintieji).“
- „Subhanallah (Tebūna Išaukštintas Allahas)“ - trisdešimt tris kartus.
- „Alhamdulillah (Šlovė Allahui)“ - trisdešimt tris kartus.
- „Allahu akbar (Allahas yra Didžiausias)“ - trisdešimt tris kartus.
Tada, kad užbaigtų šimtą, sakyti: „La ilaha illa Allahu vahdahu la šarika lah, lahu al-mulku va lahu al-hamd va huva ala kuli šaj-in kadir (Nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą, Vieną be partnerių. Jam priklauso valdžia ir šlovė, ir Jis yra Visagalis.“
- Recituoti sūrą „Visiškas atsidavimas“, „Aušra“ ir „Žmonės“ tris kartus po fadžr ir maghrib maldų ir vieną kartą po kitų maldų.
- Recituoti „Al-Kursi“ ajatą vieną kartą.

Atsakymas: - du rakatai prieš fadžr maldą.
- Keturi rakatai prieš zuhr maldą.
- Du rakatai po zuhr maldos.
- Du rakatai po maghrib maldos.
- Du rakatai po iša maldos.
Kalbant apie atlygį, Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Allahas pastato namą Rojuje tam, kuris per vieną dieną ir naktį pasimeldžia dvylika neprivalomų rakatų.“ Perdavė Muslim, Ahmed ir kiti.

Atsakymas: penktadienis, kaip pasakė Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam): „Iš tiesų, penktadienis yra viena iš geriausių jūsų dienų. Tai diena, kai Adamas (Adomas) buvo sukurtas ir diena, kai jis mirė. Tai diena, kai bus pučiamas Trimitas ir bus smūgis. Taigi, siųskite man kuo daugiau palaiminimų tą dieną, nes jūsų palaiminimai pasieks mane.“ Žmonės paklausė: „O Allaho Pasiuntiny, kaip tave pasieks mūsų palaiminimai, kai tavo kūnas bus jau suiręs?“ Jis atsakė: „Allahas uždraudė žemei praryti pranašų kūnus.“ Perdavė Abu Davud ir kiti.

Atsakymas: tai yra kiekvieno musulmono vyro, sulaukusio pilnametystės, esančio sveiko proto ir nesančio kelyje, pareiga.
Tarė Visagalis: {O jūs, kurie tikite (musulmonai). Kai skelbiamas kvietimas Salat (maldai) penktadienį (Džuma maldai), ateikite į Allaho prisiminimą [Džumos religinį pamokslą (Khutba) ir Salat (maldą)] ir palikite prekybą (ir visus kitus dalykus). Tai geriau jums, jei tik žinotumėte.} [Koranas, sūra „Džuma (Penktadienis)“ 62:9]

Atsakymas: džuma maldą sudaro du rakatai, per kuriuos imamas garsiai recituoja Koraną, ir prieš kuriuos yra du pamokslai (khutba).

Atsakymas: tai neleistina, išskyrus šariato patvirtintą pateisinimą. Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Kas dėl aplaidumo praleidžia tris penktadienio maldas, Allahas uždeda antspaudą ant jo širdies.“ Perdavė Abu Davud ir kiti.

Atsakymas:
1 - Atlikti ghusl (apsiprausti).
2 - Naudoti kvepalus.
3 - Dėvėti geriausius drabužius.
4 - Anksti eiti į mečetę.
5 - Siųsti daugiau palaiminimų Pranašui.
6 - Recituoti sūrą „Urvas“ (Al-Kahf).
7 - Eiti pėščiomis į mečetę.
8 - Siekti išnaudoti laikotarpį, kai atsakoma malda (dua).

Atsakymas: Abdullah Ibn Umar (tebūnie Allahas jais patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Kolektyvinė malda (džama) yra dvidešimt septyniais laipsniais geriau nei melstis vienam.“ Perdavė Muslim.

Atsakymas: tai reiškia širdies susikaupimą ir kūno ramybę atliekant maldą.
Tarė Visagalis: { Sėkmingi iš tiesų yra tikintieji. (1) Tie, kurie atlieka savo Salat (maldas) visiškai rimtai ir pilnu nuolankumu. (2) [Koranas, sūra „Tikintieji“ 23:1-2]

Atsakymas: tai yra teisė į tam tikros rūšies turtą, kuri turi būti suteikta tam tikrai žmonių grupei konkrečiu laiku.
Tai vienas iš islamo ramsčių ir privaloma labdara, kuri paimama iš turtingųjų ir atiduodama vargšams.
Tarė Visagalis: { ir duokite Zakat} [Koranas, sūra „Karvė“ 2:43].

Atsakymas: tai skiriasi nuo zakato, nes labdarai galima dovanoti bet ką, bet kokiam geram tikslui.
Tarė Visagalis: { Ir išleiskite vardan Allaho (t. y. visų rūšių Džihadas)} [Koranas, sūra „Karvė“ 2:195].

Atsakymas: tai reiškia garbinti Allahą, susilaikant nuo pasninko anuliatorių nuo aušros iki saulėlydžio, tuo pačiu turint ketinimą pasninkauti. Jis yra dviejų tipų:
Pirma - privalomas pasninkas, pavyzdžiui, pasninkas Ramadano mėnesį, kuris yra vienas iš islamo ramsčių.
Tarė Visagalis: { O jūs, kurie tikite! As-Saum (pasninko) laikymasis yra nurodytas jums, kaip jis buvo nurodytas tiems, iki jūsų, tam, kad galėtumėte tapti Al-Mutakūn (dievobaimingaisiais) } [Koranas, sūra „Karvė“ 2:183].
Antra - savanoriškas pasninkas, pavyzdžiui, pasninkauti pirmadieniais ir ketvirtadieniais kiekvieną savaitę, ar tris dienas kiekvieną mėnesį, iš kurių geriausios yra kiekvieno mėnulio mėnesio „baltosios“ dienos (13, 14, 15 dienos).

Atsakymas: Abu Hurairah (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Kas pasninkauja Ramadaną su tikėjimu ir tikisi atpildo iš Allaho, jo praeities nuodėmės bus atleistos.“ Mutafakun alaih (pagal du didžius mokslininkus Al-Bukhari ir Muslim kaip „bendrai sutartas“).

Atsakymas: Abu Said Al-Khudri (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima) pasakė: „Kas pasninkauja dieną dėl Allaho, už tą dieną Allahas saugos jo veidą nuo Pragaro Ugnies atstumu kaip septyniasdešimt rudenių.“ Mutafakun alaih (pagal du didžius mokslininkus Al-Bukhari ir Muslim kaip „bendrai sutartas“).
„Septyniasdešimt rudenių“ reiškia: septyniasdešimt metų.

Atsakymas: 1 - tyčia valgyti ar gerti.
2 - Tyčia vemti.
3 - Islamo atmetimas.

Atsakymas: 1 - skubėti nutraukti pasninką.
2 - Suhur (valgymas prieš aušrą) ir jo suvėlinimas kiek tik įmanoma.
3 - Aktyviai atlikti gerus darbus ir garbinimus.
4 - Sakyti: „aš pasninkauju“, jei pasninkautojas įžeidinėjamas.
5 - Maldauti (dua) pasninko nutraukimo metu.
6 - Pasninko nutraukimas šviežiomis ar džiovintomis datulėmis, o jeigu jų nėra, vandeniu.

Atsakymas: hadž reiškia garbinti Visagalį Allahą, lankantis Jo namuose ir atliekant tam tikrus ritualus tam tikru metu.
Tarė Visagalis: { Ir Hadžas (piligriminė kelionė į Mekką) į Namą (Kaabą) yra pareiga, kurią žmonija turi Allahui, tiems, kurie išgali išlaidas (nuvykimo, prasimaitinimo ir apsistojimo). Ir tas, kuris netiki, tada Allahui nereikia nė vieno iš Alamyn (žmonijos, džinų ir viso, kas egzistuoja).} [Koranas, sūra „Imrano giminė“ 3:97].

Atsakymas: 1 - ihram (įėjimas į ritualinę pasišventimo būseną).
2 - Stovėjimas prie Arafa.
3 - Tavaf al-ifada (apeiti Kaabą) atlikimas.
4 - Atlikti Sai (vaikščioti sparčiu žingsniu) tarp Safa ir Marva kalnų.

Atsakymas: Abu Hurairah (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Tas, kuris atlieka hadžą, nepasakydamas ir nepadarydamas nieko netinkamo, grįš toks pat švarus nuo nuodėmių, koks buvo tą dieną, kai motina jį pagimdė.“ Perdavė Al-Bukhari ir kiti.
„koks buvo tą dieną, kai motina jį pagimdė.“ t. y. laisvas nuo nuodėmių.

Atsakymas: umra - (mažoji piligrimystė) reiškia Visagalio Allaho garbinimą, apsilankant Jo Namuose (Kaaboje) ir bet kuriuo metu atliekant konkrečius ritualus.

Atsakymas: 1 - ihram (įėjimas į ritualinę pasišventimo būseną).
2 - Tavaf (Kaabos apėjimas).
3 - Sai (vaikščiojimas sparčiu žingsniu) tarp Safa ir Marva kalnų.

Atsakymas: tai reiškia dėti visas pastangas skleidžiant islamą ir ginant jį bei muslmonus arba kovojant su islamo priešais.
Tarė Visagalis: { ir stenkitės stipriai savo turtu ir savo gyvybėmis vardan Allaho. Tai geriau jums, jei tik jūs žinotumėte.} [Koranas, sūra ,,Atgaila“ 9:41].

Atsakymas: jis yra Muchammed Ibn Abdullah Ibn Abdul-Mutalib Ibn Hašim. Hašim buvo iš Kuraiš genties. Ši gentis buvo iš arabų, o arabai yra pranašo Ismailo - pranašo Ibrahimo sūnaus, palikuonys (ramybė ir Allaho palaima jiems).

Atsakymas: Amina Bint Vahab.

Atsakymas: jo tėvas mirė Medinoje prieš gimstant Muchammedui (ramybė ir Allaho palaima jam).

Atsakymas: jis gimė Al-Fil metais, pirmadienį, Rabi al-Aval mėnesį.

Atsakymas: Mekkoje.

Atsakymas: - Umm Aiman, jo tėvo tarnaitė.
- Suaiba, jo dėdės Abu Lahab tarnaitė.
- Halima As-Sadija.

Atsakymas: jo motina mirė, kai jam buvo šešeri, o po to juo rūpinosi senelis Abdul-Mutalib.

Atsakymas: kai jam buvo aštuoneri, mirė jo senelis ir juo rūpinosi dėdė Abu Talib.

Atsakymas: jis su dėde keliavo į Levantą, kai jam buvo dvylika metų.

Atsakymas: jis antrą kartą išvyko į prekybą su Hadidžos pinigais (tebūnie Allahas ja patenkintas). Grįžęs vedė ją, kai jam buvo dvidešimt penkeri metai.

Atsakymas: Kuraišai atstatė Kaabą, kai jam buvo trisdešimt penkeri metai.
Nesutarę, kas grąžins Juodąjį akmenį į vietą, jie paklausė Pranašo sprendimo. Taigi, jis uždėjo akmenį ant audinio gabalo ir įsakė kiekvienai iš keturių genčių laikyti po vieną audinio kampą. Tada, kai jie jį pakėlė, Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) rankomis įstatė jį į vietą.

Atsakymas: jam buvo keturiasdešimt metų ir buvo pasiųstas kaip džiugios žinios nešėjas ir kaip perspėjimas visiems žmonėms.

Atsakymas: viskas prasidėjo nuo tikrojo regėjimo: kiekvienas sapnas, įvyko realybėje lygiai taip, kaip jis matė.

Atsakymas: jis garbino Allahą Hira oloje,
ir apreiškimas nusileido jam esant oloje tokioje būsenoje.

Atsakymas: Allaho žodžiai: { Recituok! Vardan Viešpaties, Kuris sukūrė, - (1) sukūrė žmogų iš prikibusios medžiagos. (2) Recituok! Ir tavo Viešpats yra Dosniausiasis, (3) Kuris išmokė rašikliu - (4) išmokė žmogų tai, ko jis nežinojo. (5)} [Koranas, sūra ,,Kraujo krešulėlis“ 96:1-5].

Atsakymas: pirmasis, kuris patikėjo jo žinia iš vyrų yra Abu Bakr As-Sidik, iš moterų - Hadidža Bint Khuvailid, iš berniukų - Ali Ibn Abi Talib, iš išlaisvintų vergų - Zaid Ibn Harisa, ir iš vergų - Bilal al-Habaši (tebūnie Allahas jais patenkintas), ir kiti.

Atsakymas: dava islamui buvo vykdoma slapta beveik trejus metus. Tada Pranašui (ramybė ir Allaho palaima jam) buvo įsakyta viešai kviesti žmones į islamą.

Atsakymas: politeistai pradėjo skaudžiai skriausti jį ir musulmonus, kol jiems buvo suteiktas leidimas emigruoti pas Abisinijos karalių - Negu.
Politeistai vienbalsiai sutiko nužudyti Pranašą, nepaisant to, Allahas jį saugojo ir palaikė su dėde Abu Talib, kad apgintų jį nuo jų.

Atsakymas: jo dėdė Abu Talib ir jo žmona Hadidža (tebūnie Allahas ja patenkintas).

Atsakymas: tai įvyko, kai Pranašui (ramybė ir Allaho palaima jam) buvo penkiasdešimt metų. Šioje kelionėje buvo nurodyta atlikti penkias kasdienines maldas.
Isra - kelionė nuo Al-Haram mečetės iki Al-Aksa mečetės.
Miradž - pakilimas iš Aksa mečetės į dangų, prie Sidratul-Muntaha.

Atsakymas: jis kviesdavo Taif žmones į islamą ir prisistatydavo žmonėms susibūrimo metu, kol atvyko pas Ansar (rėmėjus) iš Medinos žmonių ir jie prisiekė ištikimybę jį palaikyti.

Atsakymas: jis ten išbuvo trylika metų.

Atsakymas: emigravo iš Mekkos į Mediną.

Atsakymas: dešimt metų.

Atsakymas: zakatas, pasninkas, hadžas, džihadas, azanas (kvietimas į maldą) ir kt.

Atsakymas: - Badr mūšis.
- Uhud mūšis.
- Al-Ahzab mūšis.
- Mekkos užkariavimo mūšis.

Allaho žodžiai: { Ir bijokite Dienos, kai būsite sugrąžinti pas Allahą. Tada kiekvienam bus atlyginta už tai, ką jis įgijo, ir su jais nebus elgiamasi neteisingai.} [Koranas, sūra „Karvė“ 2:281].

Atsakymas: mirė Rabi Al-Aval mėnesį, vienuoliktais Hidžra metais, kai jam buvo šešiasdešimt treji metai.

Atsakymas: 1 - Hadidža Bint Khuvailid (tebūnie Allahas ja patenkintas).
2 - Sauda Bint Zama (tebūnie Allahas ja patenkintas).
3 - Aiša Bint Abi Bakr As-Sidik (tebūnie Allahas ja patenkintas).
4 - Hafsa Bint Umar (tebūnie Allahas ja patenkintas).
5 - Zainab Bint Khuzaima (tebūnie Allahas ja patenkintas).
6 - Umm Salama Hind Bint Abi Umaja (tebūnie Allahas ja patenkintas).
7 - Umm Habiba Ramla Bint Abi Sufjan (tebūnie Allahas ja patenkintas).
8 - Džuvairija Bint Al-Haris (tebūnie Allahas ja patenkintas).
8 - Maimuna Bint Al-Haris (tebūnie Allahas ja patenkintas).
10 - Safija Bint Hujaj (tebūnie Allahas ja patenkintas).
11 - Zainab Bint Džahš (tebūnie Allahas ja patenkintas).

Atsakymas: trys sūnūs:
- Al-Kasim, kurio vardu jis buvo pramintas „Abu Al-Kasim“.
- Abdullah.
- Ibrahim.
Dukros:
- Fatima.
- Rukaja.
- Umm Kulsum.
- Zainab.
Visi jo vaikai buvo iš Khadidžos (tebūnie Allahas ja patenkintas), išskyrus Ibrahim. Jie visi mirė anksčiau jo, išskyrus Fatimą, kuri mirė praėjus šešiems mėnesiams po jo (Pranašo) mirties.

Atsakymas: Jis buvo vidutinio ūgio, nei per žemas ir nei per aukštas. Jis turėjo baltą veido spalvą, kuri buvo šiek tiek rausva. Jis turėjo vešlią barzdą, dideles akis ir plačią burną. Jo plaukai buvo itin juodi, pečiai platūs, kvapas malonus, bei turėjo kitas gražias savybes.

Atsakymas: Jis paliko savo tautą (ummą) aiškiame kelyje, kurio naktis giedra kaip diena ir niekas nuo jo nenukryps, išskyrus tą, kuris pasmerktas. Jis vedė savo tautą į visuotinį gėrį ir įspėjo juos apie visokį blogį.

Atsakymas: sūra „Atveriančioji Knygą“ ir jos interpretacija:
{ Vardan Allaho, Maloningojo, Gailestingojo (1) Visa šlovė ir dėkingumas – Allahui, pasaulių (alamyn - žmonijos, džinų ir visa, kas egzistuoja) Viešpačiui (2) Maloningiausiajam, Gailestingiausiajam (3) Atpildo Dienos (t. y. Prikėlimo dienos) Vieninteliam Valdytojui (ir Vieninteliam Teisėjui) (4) Tave (Vienintelį) mes garbiname ir Tavęs (Vienintelio) mes prašome pagalbos (5) Vesk mus Tiesiu keliu (6) Keliu tų, kuriems Tu suteikei Savo Malonę, bet ne tų, kurie užsitraukė Tavo Pyktį (kaip judėjai), ir ne tų, kurie nuklydo (kaip krikščionys). (7)} [Koranas, sūra „Atveriančioji Knygą“ 1:1-7].
Interpretacija:
Sūra vadinama „Atveriančioji Knygą“ (Al-Fatiha), nes ji atveria Allaho Knygą.
🎧 1) { Vardan Allaho, Maloningojo, Gailestingojo} - Allaho vardu aš pradedu recituoti Koraną, prašydamas Jo pagalbos ir siekdamas palaiminimo, paminėdamas Jo vardą.
{Allahas} - Vienintelis vertas garbinimo, niekas nėra vadinamas tokiu vardu, išskyrus Jį.
{Maloningasis} - didelio gailestingumo, apimančio viską, Turėtojas.
{Gailestingasis} - Tas, Kuris rodo gailestingumą tikintiesiems.
🎧 2) { Visa šlovė ir dėkingumas – Allahui, pasaulių (alamyn - žmonijos, džinų ir visa, kas egzistuoja) Viešpačiui} - visa šlovė ir tobulumas priklauso tik Allahui.
🎧 3) { Maloningiausiajam, Gailestingiausiajam} - didelio gailestingumo, apimančio viską, Turėtojuı, ir Tam, Kuris rodo gailestingumą tikintiesiems.
🎧 4) { Atpildo Dienos Vieninteliam Valdytojui (ir Vieninteliam Teisėjui)} - tai yra Prikėlimo dienos.
🎧 5) { Tave mes garbiname ir Tavęs mes prašome pagalbos} - mes garbiname Tave vieną ir tik iš Tavęs prašome pagalbos.
🎧 6) { Vesk mus Tiesiu keliu} - tai islamo ir sunnos kelias.
🎧 7) { Keliu tų, kuriems Tu suteikei Savo Malonę, bet ne tų, kurie užsitraukė Tavo Pyktį, ir ne tų, kurie nuklydo.} - tai teisiųjų Allaho tarnų iš pranašų ir jų pasekėjų kelias, o ne krikščionių ir judėjų.
- Jį perskaičius patartina pasakyti: „Amin“, o tai reiškia: „Atsakyk į mūsų maldas“.

Atsakymas: sūra „Žemės drebėjimas“ (Az-Zalzala) ir jos interpretacija:
Vardan Allaho Maloningojo, Gailestingojo
{ Kai žemė bus sudrebinta savo (paskutiniu) žemės drebėjimu (1) ir žemė išmes savo naštą, (2) ir žmogus sakys: „Kas (blogo) jai?“ (3) Tą Dieną ji praneš savo naujienas, (4) nes tavo Viešpats įkvėpė (t. y. įsakė) ją. (5) Tą Dieną žmonės išeis suskirstyti (į rūšis), kad jiems būtų parodytas jų veiksmų (rezultatas). (6) Tad, kas darė mažos skruzdės svorio gėrį, pamatys tai, (7) ir kas darė mažos skruzdės svorio blogį – pamatys tai. (8)} [Koranas, sūra „Žemės drebėjimas“ 99:1-8].
Interpretacija:
🎧 1) { Kai žemė bus sudrebinta savo (paskutiniu) žemės drebėjimu} - kai žemė smarkiai drebės Prikėlimo dieną.
🎧 2) { ir žemė išmes savo naštą,} - ir kai žemė išmes tai, kas joje yra iš mirusiųjų ir kitų dalykų.
🎧 3) { ir žmogus sakys: „Kas (blogo) jai?“} - o žmogus sutrikęs sakys: „Kodėl žemė taip juda ir dreba?!“
🎧 4) { Tą Dieną ji praneš savo naujienas,} - tą didžiąją dieną žemė kalbės apie tai, kas čia buvo padaryta gero ir blogo.
🎧 5) { nes tavo Viešpats įkvėpė ją.} - nes Allahas tai pranešė ir įsakė tai padaryti.
🎧 6) { Tą Dieną žmonės išeis suskirstyti, kad jiems būtų parodytas jų veiksmų (rezultatas).} - tą didžiąją dieną, kai žemė drebės, žmonės ateis grupėmis į atsiskaitymą ir jiems bus parodyti jų gyvenimo darbai.
🎧 7) { Tad, kas darė mažos skruzdės svorio gėrį, pamatys tai,} - kas padarė gerą, labdaringą darbą, net mažos skruzdėlės svorio, pamatys tai priešais save.
🎧 8) { ir kas darė mažos skruzdės svorio blogį – pamatys tai.} - ir kas padarė blogą poelgį, net ir mažos skruzdėlės svorio, tas pamatys tai priešais save.

Atsakymas: sūra „Lenktyniautojai“ (Al-Adijat) ir jos interpretacija:
Vardan Allaho Maloningojo, Gailestingojo
{ (Prisiekiu) švokščiančiais lenktyniautojais (1) ir paleidžiančiais žiežirbas įskeliant, (2) ir žirgais aušros metu, (3) sukeliančiais tuo dulkių (debesis), (4) drauge taip įsiveržiančiais į vidurį. (5) Iš tiesų, žmogus savo Viešpačiui yra nedėkingas, (6) ir iš tiesų, jis yra to liudytojas, (7) ir iš tiesų, jis labai myli turtą. (8) Tačiau argi jis nežino, kad, kai kapų turinys bus išmestas (9) ir tai, kas krūtinėse, bus išgauta, (10) iš tiesų, jų Viešpats Tą Dieną yra (viską) apie juos Žinantis. (11)} [Koranas, sūra „Lenktyniautojai“ 100:1-11].
Interpretacija:
🎧 1) { (Prisiekiu) švokščiančiais lenktyniautojais} - Allahas prisiekia žirgais, kurie bėga taip greitai, kad girdisi jų alsavimo garsas.
🎧 2) { ir paleidžiančiais žiežirbas įskeliant,} - Allahas taip pat prisiekia žirgais, kurie kanopomis svaido ugnies kibirkštis, kai stipriai liečiasi su uolomis.
🎧 3) { ir žirgais aušros metu,} - Allahas prisiekia žirgais, kurie ryte puola priešus.
🎧 4) { sukeliančiais tuo dulkių (debesis),} - taigi, bėgdami jie maišo dulkes.
🎧 5) { drauge taip įsiveržiančiais į vidurį.} - jie dideliu greičiu lekia į priešų vidurį, nešdami savo raitelius.
🎧 6) { Iš tiesų, žmogus savo Viešpačiui yra nedėkingas,} - iš tiesų, žmogus šykšti gerumo, kurį Viešpats įsako jam skleisti.
🎧 7) { ir iš tiesų, jis yra to liudytojas,} - jis pats liudija, kad jis stabdo gėrį, ir negali to neigti, nes tai yra labai aišku.
🎧 8) { ir iš tiesų, jis labai myli turtą.} - dėl didžiulės meilės pinigams jis godžiai jų šykšti.
🎧 9) { Tačiau argi jis nežino, kad, kai kapų turinys bus išmestas} - ar šis žmogus, apgautas pasaulietiško gyvenimo, nežino, kad kai Allahas išves mirusiuosius iš kapų ir iš žemės, kad atsiskaitytų ir atlygintų, kad viskas nebus taip, kaip jis įsivaizdavo?!
🎧 10) { ir tai, kas krūtinėse, bus išgauta,} - taps aišku ir akivaizdu, kas yra širdyse – ketinimai, įsitikinimai ir pan.
🎧 11) { iš tiesų, jų Viešpats Tą Dieną yra (viską) apie juos Žinantis.} - iš tiesų, jų Viešpats tą dieną apie juos viską žino, ir jokie Jo vergų reikalai nebus nuo Jo paslėpti ir Jis jiems už tai atlygins.

Atsakymas: sūra „Pribloškianti“ (Al-Karija) ir jos interpretacija:
Vardan Allaho Maloningojo, Gailestingojo
{ Pribloškianti Neganda! (1) Kas yra Pribloškianti Neganda? (2) Ir kas tau paaiškins, kas yra Pribloškianti Neganda? (3) Tai Diena, kai žmonės bus kaip išvaikyti drugiai (4) ir kalnai bus kaip iškaršta vilna. (5) Tada tas, kurio svarstyklės bus sunkios (gerais darbais), (6) bus maloniame gyvenime. (7) Tačiau to, kurio svarstyklės bus lengvos, (8) prieglobstis bus Bedugnė. (9) Ir kas tau paaiškins, kas tai yra? (10) Tai - ypatingai karšta Ugnis. (11)} [Koranas, sūra „Pribloškianti“ 101:1-11].
Interpretacija:
🎧 1) { Pribloškianti Neganda!} - valanda, kuri sukrečia žmonių širdis, nes yra nepaprastai siaubinga.
🎧 2) { Kas yra Pribloškianti Neganda?} - kokia yra ši valanda, kuri sukrečia žmonių širdis, nes yra nepaprastai siaubinga?!
🎧 3) { Ir kas tau paaiškins, kas yra Pribloškianti Neganda?} - iš kur žinai, o Pasiuntiny, kokia ši valanda, kuri sukrečia žmonių širdis dėl to, kad yra nepaprastai siaubinga? Tai Prisikėlimo diena.
🎧 4) { Tai Diena, kai žmonės bus kaip išvaikyti drugiai} - tą dieną, kai žmonių širdys bus sukrėstos, žmonės bus kaip drugeliai, išsibarstę į visas puses.
🎧 5) { ir kalnai bus kaip iškaršta vilna.} - kalnai bus kaip iškaršta vilna, kaip pūkai.
🎧 6) { Tada tas, kurio svarstyklės bus sunkios (gerais darbais),} - tas, kurio geri darbai nusveria blogus.
🎧 7) { bus maloniame gyvenime.} - jis mėgausis maloniu gyvenimu Rojuje.
🎧 8) { Tačiau to, kurio svarstyklės bus lengvos,} - tas, kurio blogi darbai nusveria gerus darbus.
🎧 9) { prieglobstis bus Bedugnė.} - jo buveinė ir būstas bus pragaro Ugnis.
🎧 10) { Ir kas tau paaiškins, kas tai yra?} - iš kur žinai, o Pasiuntiny, kas tai?
🎧 11) { Tai - ypatingai karšta Ugnis.} - tai liepsnojanti Ugnis.

Atsakymas: sūra „Varžymasis kaupime“ ir jos interpretacija:
Vardan Allaho Maloningojo, Gailestingojo
{ Varžymasis (žemiškųjų dalykų) kaupime atitraukia jus, (1) kol aplankysite kapus. (2) Ne! Jūs greitai sužinosite! (3) Tad ne! Jūs greitai sužinosite! (4) Ne, jei tik jūs žinotumėte užtikrintu žinojimu… (5) Jūs tikrai pamatysite Pragarą! (6) Tada jūs tikrai pamatysite tai užtikrintomis akimis! (7) Tada jūs tikrai būsite paklausti Tą Dieną apie malonumus! (8)} [Koranas, sūra „Varžymasis kaupime“ 102:1-8].
Interpretacija:
🎧 1) { Varžymasis (žemiškųjų dalykų) kaupime atitraukia jus,} - o žmonės, gyrimasis savo turtais ir vaikais atitraukė jus nuo paklusimo Allahui.
🎧 2) { kol aplankysite kapus.} - kol numirsite ir įeisite į savo kapus.
🎧 3) {Ne! Jūs greitai sužinosite!} - jūs neturėjote blaškytis girdamiesi, ir jūs suprasite to blaškymosi pasekmes.
🎧 4) { Tad ne! Jūs greitai sužinosite!} - tada jūs suprasite to pasekmes.
🎧 5) { Ne, jei tik jūs žinotumėte užtikrintu žinojimu…} - iš tiesų, jei būtumėte tikrai žinoję, kad būsite prikelti Allaho, Kuris jums atlygins už jūsų poelgius, būtumėte nesiblaškęs girdamiesi turtais ir vaikais.
🎧 6) { Jūs tikrai pamatysite Pragarą!} - prisiekiu Allahu, Prikėlimo dieną tikrai pamatysite Pragaro Ugnį.
🎧 7) { Tada jūs tikrai pamatysite tai užtikrintomis akimis!} - vėlgi, jūs tai pamatysite visiškai užtikrintai.
🎧 8) { Tada jūs tikrai būsite paklausti tą Dieną apie malonumus!} - tada tą dieną Allahas paklaus jūsų apie palaiminimus, kuriuos jums suteikė; sveikatą, turtus ir kt.

Atsakymas: sūra „Laikas“ ir jos interpretacija:
Vardan Allaho Maloningojo, Gailestingojo
{ (Prisiekiu) laiku! (1) Iš tiesų, žmogus yra nuostolyje, (2) išskyrus tuos, kurie patikėjo ir darė teisingus darbus, ir patarinėjo vienas kitam dėl tiesos, ir patarinėjo vienas kitam dėl kantrybės. (3)} [Koranas, sūra „Laikas“ 103:1-3].
Interpretacija:
🎧 1) { Prisiekiu Al-Asr (laiku)!} - Visagalis Allahas prisiekia laiku.
🎧 2) { Iš tiesų, žmogus yra nuostolyje,} - visa žmonija yra visiškoje netektyje.
🎧 3) { išskyrus tuos, kurie patikėjo ir darė teisingus darbus, ir patarinėjo vienas kitam dėl tiesos, ir patarinėjo vienas kitam dėl kantrybės.} - tos netekties išvengia tik tie, kurie tiki ir daro teisingus darbus bei šaukiasi tiesos ir kantriai ją ištveria.

Atsakymas: sūra „Niekintojas“ ir jos interpretacija:
Vardan Allaho Maloningojo, Gailestingojo
{ Vargas kiekvienam niekintojui ir besityčiojančiam, (1) kuris kaupia turtą ir (be perstojo) jį skaičiuoja! (2) Jis mano, kad jo turtas padarys jį nemirtingu. (3) Ne! Jis tikrai bus įmestas į triuškinančią Ugnį. (4) Ir kas tau paaiškins, kas yra triuškinančioji Ugnis? (5) Tai yra (amžinai) liepsnojanti Allaho Ugnis, (6) kylanti link širdžių. (7) Iš tiesų, tai (t. y. Pragaras) bus užvertas virš jų (8) nusidriekusiomis kolonomis. (9)} [Koranas, sūra „Niekintojas“ 104:1-9].
Interpretacija:
🎧 1) { Vargas kiekvienam niekintojui ir besityčiojančiam,} - vargas ir didžiulė kančia visiems, kurie dažnai apkalbinėja ir šmeižia žmones.
🎧 2) { kuris kaupia turtą ir (be perstojo) jį skaičiuoja!} - tas, kuriam rūpi tik kaupti ir skaičiuoti pinigus.
🎧 3) { Jis mano, kad jo turtas padarys jį nemirtingu.} - jis mano, kad sukaupti pinigai išgelbės jį nuo mirties ir leis gyventi amžinai.
🎧 4) { Ne! Jis tikrai bus įmestas į triuškinančią Ugnį.} - nebus taip, kaip šis neišmanėlis įsivaizdavo. Iš tiesų, jis bus įmestas į Pragaro Ugnį ir bus sugniuždytas.
🎧 5) { Ir kas tau paaiškins, kas yra triuškinančioji Ugnis?} - iš kur tu žinai, o Pasiuntiny, kas ta Ugnis, kuri sutriuškina viską, kas į ją įmesta?
🎧 6) { Tai yra (amžinai) liepsnojanti Allaho Ugnis,} - tai užsidegusi Allaho Ugnis.
🎧 7) { kylanti link širdžių.} - kuri prasiskverbia į žmonių kūnus ir pasiekia jų širdis.
🎧 8) { Iš tiesų, tai (t. y. Pragaras) bus užvertas virš jų} - tie, kurie kankinasi šioje liepsnoje, bus joje uždaryti.
🎧 9) { nusidriekusiomis kolonomis.} - ji užrakinta ilgomis ir prailgintomis kolonomis, kad jie negalėtų išbėgti.

Atsakymas: sūra „Dramblys“ ir jos interpretacija:
Vardan Allaho Maloningojo, Gailestingojo
{ Ar tu (Muchammedai) neapmąstei, kaip tavo Viešpats pasielgė su dramblio kompanjonais? (1) Ar Jis nepavertė jų plano paklydimu? (2) Ir Jis siuntė prieš juos paukščius pulkais, (3) daužančiais juos kieto molio akmenimis. (4) Ir Jis pavertė juos panašiais į nuvalgytus šiaudus. (5)} [Koranas, sūra „Dramblys“ 105:1-5].
Interpretacija:
🎧 1) { Ar tu (Muchammedai) neapmąstei, kaip tavo Viešpats pasielgė su dramblio kompanjonais?} - argi tu, o Pasiuntiny, nežinai, ką tavo Viešpats padarė Abrahai ir jo palydovams - „dramblio“ žmonėms, kai jie norėjo sugriauti Kaabą?
🎧 2) { Ar Jis nepavertė jų plano paklydimu?} - Allahas pavertė jų piktą planą į visišką nuostolį; taigi, jie nepasiekė to, ko norėjo, t. y., nukreipti žmones nuo Kaabos ir ją sunaikinti.
🎧 3) { Ir Jis siuntė prieš juos paukščius pulkais,} - jis pasiuntė prieš juos daug paukščių pulkų.
🎧 4) { daužančiais juos kieto molio akmenimis.} - kurie apmėtė juos kepto molio akmenimis.
🎧 5) { Ir Jis pavertė juos panašiais į nuvalgytus šiaudus.} - Allahas padarė juos kaip lapus, kuriuos valgo ir trypia gyvūnai.

Atsakymas: sūra „Kureišų gentis“ ir jos interpretacija:
Vardan Allaho Maloningojo, Gailestingojo
{ (Didelė malonė iš Allaho) dėl Kuraišų apsaugos, (1) jų kasdienio saugumo karavanų (metu) žiemą ir vasarą, (2) lai jie garbina šio Namo Viešpatį, (3) Kuris maitino juos, (išgelbėdamas) nuo alkio, ir apsaugojo juos, (išgelbėdamas) nuo baimės. (4)} [Koranas, sūra „Kureišų gentis“ 106:1-4].
Interpretacija:
🎧 1) { (Didelė malonė iš Allaho) dėl Kuraišų apsaugos,} - kalbama apie jiems pažįstamas žiemos ir vasaros keliones.
🎧 2) { jų kasdienio saugumo karavanų (metu) žiemą ir vasarą,} - jie buvo saugūs žiemos kelionėje į Jemeną ir vasaros kelionėje į Levantą.
🎧 3) { lai jie garbina šio Namo Viešpatį,} - tegul jie garbina Allahą, šių Šventųjų Namų (Kaabos) Viešpatį. Jis yra Tas, kuris palengvino jiems kelionę; taigi, tegul jie nesieja su Juo partnerių.
🎧 4) { Kuris maitino juos, (išgelbėdamas) nuo alkio, ir apsaugojo juos, (išgelbėdamas) nuo baimės.} - kuris maitino juos nuo bado ir apsaugojo nuo baimės, priversdamas arabus gerbti Al-Haram (šventąją vietą) ir jo žmones.

Atsakymas: sūra „Pagalba“ ir jos interpretacija:
Vardan Allaho Maloningojo, Gailestingojo
{ Ar matei tą, kuris neigia Atsiskaitymą? (1) Nes tai yra tas, kuris išveja našlaitį (2) ir neskatina maitinti vargšo. (3) Tad vargas tiems, kurie meldžiasi, (4) (tačiau) yra nerūpestingi dėl savo maldos, (5) tiems, kurie puikuojasi (savo veiksmais) (6) ir šykšti (nedidelės) pagalbos. (7)} [Koranas, sūra „Pagalba“ 107:1-7].
Interpretacija:
🎧 1) { Ar matei tą, kuris neigia Atsiskaitymą?} - ar pažinojote tą, kuris neigia Prikėlimo dienos atlygį?
🎧 2) { Nes tai yra tas, kuris išveja našlaitį} - toks yra tas, kuris grubiai atstumia našlaitį.
🎧 3) { ir neskatina maitinti vargšo.} - jis neragina nei savęs, nei kitų maitinti vargšus.
🎧 4) { Tad vargas tiems, kurie meldžiasi,} - vargas ir kančia besimeldžiantiems.
🎧 5) { (tačiau) yra nerūpestingi dėl savo maldos,} - tie, kurie neskiria dėmesio maldai ir atidėlioja kol pasibaigs jos nustatytas laikas.
🎧 6) { tiems, kurie puikuojasi} - tiems, kurie tik puikuojasi melsdamiesi ir darydami gerus darbus, o ne nuoširdžiai juos skiria Allahui.
🎧 7) { ir sulaiko pagalbą.} - jie atsisako padėti kitiems net tuose dalykuose, kuriuose jiems nesunku padėti.

Atsakymas: sūra „Gėrio gausybė“ ir jos interpretacija:
Vardan Allaho Maloningojo, Gailestingojo
{ Iš tiesų, Mes suteikėme tau (Muchammedai ﷺ ) Al-Kausar (upę Rojuje), (1) tad melskis savo Viešpačiui ir atlik aukojimą! (2) Iš tiesų, tavo (Muchammedai ﷺ ) priešas yra atskirtas (nuo visko gero šiame pasaulyje ir sekančiame). (3)} [Koranas, sūra „Gėrio gausybė“ 108:1-3].
Interpretacija:
🎧 1) { Iš tiesų, Mes suteikėme tau (Muchammedai ﷺ ) Al-Kausar (upę Rojuje),} - Mes davėme tau, o Pasiuntiny, gausų gėrį, įskaitant Kausar upę rojuje.
🎧 2) { tad melskis savo Viešpačiui ir atlik aukojimą!} - taigi, būk dėkingas Allahui už šį palaiminimą melsdamasis ir aukodamas vien tik Jam, priešingai nei daro politeistai, ieškodami artumo savo stabams aukojant jiems aukas.
🎧 3) { Iš tiesų, tavo (Muchammedai ﷺ ) priešas yra atskirtas (nuo visko gero šiame pasaulyje ir sekančiame).} - tiesą sakant, tas, kuris tavęs nekenčia, yra atkirstas nuo visokio gėrio ir užmirštas taip, kad prisiminus, jis būtų minimas blogu žodžiu.

Atsakymas: sūra „Netikintieji“ ir jos interpretacija:
Vardan Allaho Maloningojo, Gailestingojo
{ Sakyk: „O jūs, netikintieji! (1) Aš negarbinu to, ką jūs garbinate, (2) nei jūs esate garbintojai to, ką aš garbinu, (3) nei aš būsiu garbintojas to, ką jūs garbinate, (4) nei jūs būsite garbintojai to, ką aš garbinu. (5) Jums – jūsų religija, o man – mano religija.” (6)} [Koranas, sūra „Netikintieji“ 109:1-6].
Interpretacija:
🎧 1) { Sakyk: „O jūs, netikintieji!} - sakyk, o Pasiuntiny: o jūs, netikintys Allahu.
🎧 2) { Aš negarbinu to, ką jūs garbinate,} - aš negarbinu dabar ir negarbinsiu ateityje stabų, kuriuos garbinate.
🎧 3) { nei jūs esate garbintojai to, ką aš garbinu,} - jūs taip pat negarbinate to, ką aš garbinu, t. y., tik Allahą Vienintelį.
🎧 4) { nei aš būsiu garbintojas to, ką jūs garbinate,} - ir niekada negarbinsiu stabų, kuriuos garbinate jūs.
🎧 5) { nei jūs būsite garbintojai to, ką aš garbinu.} - jūs taip pat negarbinsite to, ką aš garbinu, t. y., tik Allahą Vienintelį.
🎧 6) { Jums – jūsų religija, o man – mano religija.”} - jūs turite savo religiją, kurią sugalvojote, o aš turiu savo religiją, kurią man atskleidė Allahas.

Atsakymas: sūra „Pergalė“ ir jos interpretacija:
Vardan Allaho Maloningojo, Gailestingojo
{ Kai ateis Allaho pergalė ir užkariavimas, (1) ir tu pamatysi žmones, priimančius Allaho religiją miniomis, (2) tada išaukštink (Jį), šlovindamas savo Viešpatį, ir prašyk Jo atleidimo. Iš tiesų, Jis yra labiausiai Priimantis atgailą. (3)} [Koranas, sūra „Pergalė“ 110:1-3].
Interpretacija:
🎧 1) { Kai ateis Allaho pergalė ir užkariavimas,} - kai Allahas suteiks pergalę ir stiprybę tavo religijai – o Pasiuntiny – ir kai įvyks Mekkos užkariavimas.
🎧 2) { ir tu pamatysi žmones, priimančius Allaho religiją miniomis,} - ir matysi, kaip žmonės priima islamą viena grupė po kitos.
🎧 3) { tada išaukštink (Jį), šlovindamas savo Viešpatį, ir prašyk Jo atleidimo. Iš tiesų, Jis yra labiausiai Priimantis atgailą.} - turėtum žinoti, kad tai yra ženklas, kad tavo misija tuoj baigsis. Taigi šlovink savo Viešpaties šlovę iš dėkingumo už pergalės ir užkariavimo palaiminimą ir ieškok Jo atleidimo, nes iš tikrųjų Jis priima savo vergų atgailą ir jiems atleidžia.

Atsakymas: sūra „Plaušas“ ir jos interpretacija:
Vardan Allaho Maloningojo, Gailestingojo
{ Lai Abu Lahab rankos būna pražuvusios ir pražuvęs yra jis pats. (1) Nepadės jam jo turtas ir tai, ką jis įgijo. (2) Jis (įžengs ir) degs (degančios) liepsnos Ugnyje (3) ir jo žmona (taip pat) – malkų nešėja. (4) Aplink jos kaklą – virvė iš (pinto) plaušo. (5)} [Koranas, sūra „Plaušas“ 111:1-5].
Interpretacija:
🎧 1) { Lai Abu Lahab rankos būna pražuvusios ir pražuvęs yra jis pats.} - lai žūva Pranašo dėdės Abu Lahab ibn Abd Al-Mutalib rankos, kaip ir jo darbai žuvo dėl to, kad jis piktnaudžiavo Pranašu (ramybė ir Allaho palaima jam), ir visos jo pastangos buvo bergždžios.
🎧 2) { Nepadės jam jo turtas ir tai, ką jis įgijo.} - ar jo turtai ir vaikai jam buvo naudingi? Jie negalėjo nei išgelbėti jo nuo kančių, nei suteikti jam pasigailėjimo.
🎧 3) { Jis (įžengs ir) degs (degančios) liepsnos Ugnyje} - Prikėlimo dieną, jis bus įleistas į Pragaro Ugnį, kur kentės nuo karščio.
🎧 4) { ir jo žmona (taip pat) – malkų nešėja.} - jo žmona, Umm Džamil, kuri skaudindavo Pranašą (ramybė ir Allaho palaima jam) svaidydama jam spyglius, taip pat bus įmesta į Pragaro Ugnį.
🎧 5) { Aplink jos kaklą – virvė iš (pinto) plaušo.} - ją į Pragaro Ugnį įtrauks tvirta virvė aplink kaklą.

Atsakymas: sūra „Apvalymas“ ir jos interpretacija:
Vardan Allaho Maloningojo, Gailestingojo
{ Sakyk: „Jis yra Allahas, (Kuris yra) Vienas. (1) Allahas, Amžinas Prieglobstis. (2) Nei Jis gimdo, nei yra gimęs, (3) nei yra Jam ko nors lygaus.“ (4)} [Koranas, sūra „Apvalymas“ 112:1-4].
Interpretacija:
🎧 1) { Sakyk: „Jis yra Allahas, (Kuris yra) Vienas.} - sakyk, o Pasiuntiny: Jis yra Allahas, nėra kito dievo, verto garbinimo, išskyrus Jį.
🎧 2) { Allahas, Amžinas Prieglobstis.} - tai reiškia, kad visi Jo kūrinijos poreikiai keliami Jam.
🎧 3) { Nei Jis gimdo, nei yra gimęs,} - Visagalis Allahas neturi nei vaiko, nei tėvo.
🎧 4) { nei yra Jam ko nors lygaus.“} - nė vienas iš Jo kūrinių nėra panašus į Jį.

Atsakymas: sūra „Aušra“ ir jos interpretacija:
Vardan Allaho Maloningojo, Gailestingojo
{ Sakyk: „Aš ieškau prieglobsčio pas aušros Viešpatį (1) nuo blogio, kurį Jis sukūrė, (2) ir nuo tamsos blogio, kai ji nusileidžia, (3) ir nuo pūtėjų į mazgus blogio, (4) ir nuo blogio pavyduolio, kai jis pavydi.“ (5)} [Koranas, sūra „Aušra“ 113:1-5].
Interpretacija:
🎧 1) { Sakyk: „Aš ieškau prieglobsčio pas aušros Viešpatį} - sakyk, o Pasiuntiny: aš tvirtai laikausi ir ieškau prieglobsčio ryto Viešpaties.
🎧 2) { nuo blogio, kurį Jis sukūrė,} - nuo žalingų būtybių blogio.
🎧 3) { ir nuo tamsos blogio, kai ji nusileidžia,} - ir aš ieškau prieglobsčio pas Allahą nuo blogio, kuris pasirodo naktį, kaip gyvūnai ir vagys.
🎧 4) { ir nuo pūtėjų į mazgus blogio,} - ir aš ieškau prieglobsčio pas Allahą nuo burtininkų, kurie pučia į mazgus, blogio.
🎧 5) { ir nuo blogio pavyduolio, kai jis pavydi.“} - ir nuo blogio to, kuris nekenčia ir pavydi žmonėms dėl tų palaiminimų, kuriuos jiems suteikė Allahas, nes jis nori, kad jie nebegautų tokių palaiminimų ir trokšta, kad jiems būtų padaryta žala.

Atsakymas: sūra „Žmonija“ ir jos interpretacija:
Vardan Allaho Maloningojo, Gailestingojo
{ Sakyk: „Aš ieškau prieglobsčio pas žmonijos Viešpatį (1) žmonijos Valdovą, (2) žmonijos Dievą, (3) nuo blogio pasišalinančio šnabždėtojo, (4) kuris šnabžda (blogį) į žmonių krūtines, (5) iš džinų ir žmonių tarpo.“ (6)} [Koranas, sūra „Žmonija“ 114:1-6].
Interpretacija:
🎧 1) { Sakyk: „Aš ieškau prieglobsčio pas žmonijos Viešpatį} - sakyk, o Pasiuntiny: aš ieškau apsaugos ir prieglobsčio pas žmonijos Viešpatį.
🎧 2) { žmonijos Valdovą,} - Jis tvarko jų reikalus, kaip nori ir yra vienintelis jų Savininkas.
🎧 3) { žmonijos Dievą,} - jų tikrasis Dievas, ir nėra kito dievo, išskyrus Jį, verto garbinimo.
🎧 4) { nuo blogio pasišalinančio (paminėjus Allahą) šnabždėtojo,} - nuo velnio blogio, kuris šnabžda žmonėms.
🎧 5) {kuris šnabžda (blogį) į žmonių krūtines,} - kuris šnabžda į žmonių širdis.
🎧 6) { iš džinų ir žmonių tarpo.“} - tai reiškia, kad šnabždesys gali būti iš žmonių arba iš džinų.

Atsakymas: tikinčiųjų vadas Abu Hafs Umar Ibn Al-Khatab (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Iš tiesų, atlygis už darbus priklauso nuo ketinimų, ir kiekvienas žmogus bus apdovanotas pagal tai, ką jis ketino. Taigi, kas migruoja dėl Allaho ir Jo Pasiuntinio, tada jo migracija yra dėl Allaho ir Pasiuntinio. Ir tas, kurio migracija yra tam, kad pasiektų pasaulinę naudą arba vestų moterį, tada jo migracija skirta tam, dėl ko jis migravo.“ Perdavė Al-Bukhari ir Muslim.
Hadiso pranašumai:
1 - Kiekvienas poelgis reikalauja ketinimo, pavyzdžiui, malda, pasninkas, piligrimystė ir pan.
2 - Ketinimas turi būti nuoširdžiai skirtas Visagaliui Allahui.
Antras hadisas:

Atsakymas: tikinčiųjų Motina Umm Abdullah Aiša (tebūnie Allahas ja patenkintas) pranešė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Kas įves į šį mūsų (religijos) reikalą tai, kas jai nepriklauso, tai bus atmesta.“ Perdavė Al-Bukhari ir Muslim.
Hadiso pranašumai:
1 - Draudžiama religijoje įvesti naujus dalykus.
2 - Religinėmis naujovėmis pagrįsti veiksmai atmetami.
Trečias hadisas:

Atsakymas: Umar Ibn Al-Khattab (tebūnie Allahas juo patenkintas) pasakė: „Kai vieną dieną sėdėjome su Pasiuntiniu (ramybė ir Allaho palaima jam), prieš mus pasirodė vyras, apsirengęs baltais drabužiais ir labai juodais plaukais. Jokių kelionės pėdsakų ant jo nesimatė ir niekas iš mūsų jo nepažinojo. Jis atsisėdo šalia Pranašo, atsirėmęs į Pranašo kelius ir uždėjęs delnus ant šlaunų, pasakė: „O Muchammedai, papasakok man apie islamą“. Pasiuntinys atsakė: „Islamas yra paliudyti, kad nėra kito dievo, išskyrus Allahą ir kad Muchammedas yra Jo Pasiuntinys, melstis, duoti zakatą, pasninkauti Ramadano mėnesį ir atlikti hadžą, jei įmanoma. Vyras pasakė: „Tu kalbėjai tiesą.“ Buvome nustebinti, kai jis jį apklausinėjo, o paskui pareiškė, kad kalbėjo tiesą. Po to pasakė: „Papasakok man apie imaną (tikėjimą).“ Pranašas atsakė: „Tai tikėjimas Allahu, angelais, Raštais, pasiuntiniais, Paskutiniaja diena ir likimo gėriu ir blogu.“ Jis pasakė: „Tu kalbėjai tiesą.“ Tada vyras pasakė: „Papasakok man apie ihsan (tobulumą religijoje). Pranašas atsakė: „Tai yra garbinti Allahą taip, lyg Jį matytume, nes jei nematai Jo, Jis tikrai tave mato.“ Jis pasakė: „Papasakok man apie Valandą (Paskutiniąją dieną).“ Pranašas pasakė: „Klausiamasis (Pranašas) nežino daugiau nei klausinėjantis (vyras).“ Taigi jis pasakė: „Tada papasakok man apie jos ženklus.“ Jis pasakė: „Kai vergė pagimdo savo šeimininkę ir kai pamatai basus, nuogus ir skurdžius piemenis (arabus) (konkuruojančius tarpusavyje), statančius aukštus pastatus.“ Po to vyras išėjo. Pranašas šiek tiek palaukė ir tada pasakė: „O Umar, ar žinai, kas buvo tas klausinėtojas?“ Aš atsakiau: „Allahas ir Jo Pasiuntinys žino geriausiai“. Jis pasakė: „Tai buvo Džibrilis (Gabrielius), atėjęs išmokyti jūsų religijos.“ “ Perdavė Muslim.
Iš hadiso pranašumų:
1 - Paminėti penki islamo ramsčiai, kurie yra:
Liudijimas, kad nėra nieko kito verto garbinimo, išskyrus Vienintelį Allahą ir kad Muchammedas yra Allaho Pasiuntinys.
Maldos atlikimas.
Zakato mokėjimas.
Ramadano mėnesio pasninkas.
Atlikti hadžą, jei įmanoma.
2 - Paminėti šeši iman (tikėjimo) ramsčiai, kurie yra:
Tikėjimas Allahu.
Angelais.
Raštais.
Pasiuntiniais.
Paskutiniaja diena.
Likimo gėriu ir blogiu.
3 - Paminėtas vienintelis ihsan ramstis - tai yra garbinti Allahą taip, lyg jį matytum, nes jei tu Jo nematai, Jis tikrai tave mato.
4 - Niekas nežino Valandos (Paskutiniosios dienos) laiko, išskyrus Visagalį Allahą.
Ketvirtas hadisas:

Atsakymas: Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Tobuliausią tikėjimą turi tie, kurių moralė yra geriausia.“ Perdavė At-Tirmizi, kuris įvertino hadisą kaip hasan sahih (geras autentiškas).
Hadiso pranašumai:
1 - Geros moralės skatinimas.
2 - Moralės tobulumas yra iman (tikėjimo tobulumo) dalis.
3 - Iman (tikėjimas) didėja ir mažėja.
Penktas hadisas:

Atsakymas: Ibn Umar (tebūnie Allahas jais patenkintas) pranešė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Kas prisiekia kitu, nei Allahu, iš tikrųjų atliko širk arba politeizmą.“ Perdavė At-Tirmizi.
Hadiso pranašumai:
- Neleistina prisiekti kitu, nei Visagaliu Allahu.
- Prisiekimas kitu, nei Visagaliu Allahu, yra mažojo širk (politeizmo) veiksmas.
Šeštas hadisas:

Atsakymas: Anas (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Nė vienas iš jūsų netiki, kol nesu jam brangesnis už jo tėvą, vaikus ir visus žmones.“ Perdavė Al-Bukhari ir Muslim.
Iš hadiso pranašumų:
- Mes turėtume mylėti Pranašą (ramybė ir Allaho palaima jam) labiau nei visus žmones.
- Tai yra tobulo iman (tikėjimo) dalis.
Septintas hadisas:

Atsakymas: Anas (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Nė vienas iš jūsų netiki, kol nelinki savo broliui to, ko linki pats sau.“ Perdavė Al-Bukhari ir Muslim.
Iš hadiso privalumų:
1 - Tikintysis turi linkėti tikintiesiems tai, ko linki sau iš gėrio.
- Tai yra tobulo iman (tikėjimo) dalis.
Aštuntas hadisas:

Atsakymas: Abu Said (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Aš prisiekiu Tuo, kurio rankoje yra mano siela, iš tikrųjų ji atitinka trečdalį Korano.“ Perdavė Al-Bukhari.
Keletas hadiso privalumų:
1 - Sūra „Apvalymas“ (Al-Ikhlas) nuopelnas.
2 - Tai prilygsta trečdaliui Korano.
Devintas hadisas:

Atsakymas: Abu Mūsa (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „La haula va la kuvata illa billah (visa galia priklauso Allahui) yra vienas iš Rojaus lobių.“ Perdavė Al-Bukhari ir Muslim.
Iš hadiso privalumų:
1 - Šio posakio nuopelnas, kad jis yra vienas iš Rojaus lobių.
2 - Savo galios ir stiprybės atsisakymas ir pasikliovimas vien tik Visagaliu Allahu.
Dešimtas hadisas:

Atsakymas: An-Numan Ibn Bašir (tebūnie Allahas juo ir jo tėvu patenkintas) pranešė, kad girdėjo Pranašą sakant: „Iš tiesų kūne yra mėsos gabalas, jei jis sveikas, sveikas visas kūnas, o jei sugedęs - tai ir visas kūnas (sugedęs). Iš tiesų, tai yra širdis.“ Perdavė Al-Bukhari ir Muslim.
Iš hadiso privalumų:
1 - Širdies teisumas užtikrina teisumą išorėje ir viduje.
2 - Atkreipti dėmesį į širdies teisumą, nes nuo to priklauso žmogaus teisumas.
Vienuoliktas hadisas:

Atsakymas: Muaz Ibn Džabal (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Kas miršta su paskutiniais žodžiais (kurių prasmė yra): „Nėra kito dievo, išskyrus Allahą“, pateks į Rojų.“ Perdavė Abu Davud.
Iš hadiso privalumų:
1 - „La ilaha illallah“ (nėra kito dievo, išskyrus Allahą) nuopelnai ir kad tai yra priežastis įleisti žmogų į Rojų.
2 - Privilegija to, kurio paskutiniai žodžiai yra: „La ilaha illallah“ (nėra kito dievo, išskyrus Allahą).
Dvyliktas hadisas:

Atsakymas: Abdullah Ibn Masud (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Tikras tikintysis nedalyvauja nei patyčiose, nei dažnai keikiant (kitus), nei jis būna nepadorus ar įžeidus.“ Perdavė At-Tirmizi.
Iš hadiso privalumų:
1 - Bet kokios melagingos ir nešvankios kalbos draudimas.
2 - Tai tikinčiojo kalbos savybės.
Tryliktas hadisas:

Atsakymas: Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Žmogaus pamaldumo požymis yra laikytis atokiai nuo to, kas jo neliečia.“ Perdavė At-Tirmizi ir kiti.
Iš hadiso privalumų:
1 - Negalima kištis į kitų religinius ar pasaulinius reikalus.
2 - Nesikišti į kitų reikalus yra religijos išpažinimo išbaigtumo ženklas.
Keturioliktas hadisas:

Atsakymas: Abdullah Ibn Masud pranešė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Kas recituoja vieną raidę iš Allaho knygos, tas gauna už ją atlygį ir dešimt panašių atlygių. Aš nesakau, kad Alif Lam Mym yra raidė, bet Alif yra raidė, Lam yra raidė ir Mym yra raidė.“ Perdavė At-Tirmizi.
Iš hadiso privalumų:
1 - Korano recitavimo nuopelnas.
2 - Už kiekvieną jo recituojamą raidę apdovanojama.

Atsakymas: 1 - Išaukštinant Jį.
2 - Garbinant Jį Vieną, nesusiejant su Juo partnerių.
3 - Paklūstant Jam.
4 - Susilaikant nuo nepaklusimo Jam.
5 - Parodant Jam dėkingumą ir šlovinant Jį už daugybę Jo malonių ir palaiminimų.
6 - Parodant kantrybę dėl to, ką Jis nulėmė.

Atsakymas: 1 - Imant jį sektinu pavyzdžiu.
2 - Paklūstant jam.
3 - Susilaikant nuo nepaklusimo jam .
4 - Tikint tuo, ką jis pranešė.
5 - Atsisakant naujų dalykų, pridedamų prie jo sunnos.
6 - Mylint jį labiau nei save ir visus žmones.
7 - Gerbiant ir palaikant jį bei jo sunną.

Atsakymas: 1 - Paklusti jiems tame, kas nėra susiję su nuodėme.
2 - Patarnauti jiems.
3 - Padėti jiems.
4 - Tenkinti jų poreikius.
5 - Maldauti už juos.
6 - Mandagiai su jais kalbėti, neleistina sakyti net „uf“, o tai yra menkiausias susierzinimą išreiškiantis žodis.
7 - Šypsotis jiems ir nesiraukyti jų akivaizdoje.
8 - Nekelti balso su jais kalbantis, atidžiai ir nepertraukiamai klausytis ir nevadinti vardais, verčiau reikėtų sakyti „tėtis“ ir „mama“.
9 - Prašyti leidimo prieš įeinant, kai jie yra savo kambaryje.
10 - Bučiuoti galvą ir rankas.

Atsakymas: 1 - Lankyti giminaičius, pavyzdžiui, brolius, seseris, dėdes ir tetas iš tėvo bei motinos pusės ir kt.
2 - Parodyti jiems gerumą žodžiais ir darbais bei pasiūlyti jiems pagalbą.
3 - Palaikyti ryšį su jais ir domėtis jų padėtimi.

Atsakymas: 1 - Mylėti gerus žmones ir priimti juos kaip draugus.
2 - Vengti piktų žmonių draugijos.
3 - Pasisveikinti ir paspausti rankas savo broliams.
4 - Lankyti juos, kai jie serga, ir maldauti Allaho, kad juos išgydytų.
5 - Sakyti: „Jarhamukallah“ (Tepagaili tavęs Allahas) tam, kuris nusičiaudėjo.
6 - Priimti jų kvietimą apsilankyti.
7 - Duoti jiems patarimus.
8 - Remti juos, kai jie skriaudžiami, ir neleisti jiems neteisingai elgtis.
9 - Linkėti jiems to, ko patys norime sau.
10 - Pasiūlyti jiems pagalbą, kai reikia.
11 - Susilaikyti nuo jų žalojimo žodžiais ar darbais.
12 - Saugoti jų paslaptis.
13 - Susilaikyti nuo jų įžeidimo, apkalbinėjimo, niekinimo, pavydėjimo, šnipinėjimo ar apgaudinėjimo.

Atsakymas: 1 - Žodžiais ir darbais rodyti gerumą kaimynui ir siūlyti pagalbą, kai reikia.
2 - Pasveikinti juos laimingomis progomis, tokiomis kaip šventės, santuoka ir pan.
3 - Lankyti juos, kai jie serga, ir paguosti, kai kenčia.
4 - Siūlyti jiems gaminamo maisto pagal galimybes.
5 - Susilaikyti nuo jų žalojimo žodžiais ar darbais.
6 - Netrukdyti jiems garsiais balsais, nešnipinėti, o būti kantriems su jais.

Atsakymas: 1 - Priimti kvietimą į svečius.
2 - Norint aplankyti kažką, reikia prašyti leidimo ir susitarti dėl susitikimo laiko.
3 - Prašyti leidimo prieš įeinant.
4 - Per ilgai neužsibūti apsilankymo metu.
5 - Per daug nesižvalgyti į namų gyventojus.
6 - Svečią sutikti ir priimti linksmai ir draugiškais žodžiais.
7 - Pasodinti svečią į geriausią vietą.
8 - Pagerbti svečią siūlant jam valgyti ir gerti.

Atsakymas: 1 - Dešinę ranką uždėti ant skausmingos vietos ir tris kartus sakyti: „bismillah“ (Allaho vardu), po to sakyti: „Auzu bi-izatillahi va kudratihi min šari ma adžidu va uhadhir“ (Ieškau prieglobsčio Allaho galybėje ir galioje nuo to, ką jaučiu ir ko bijau) - septynis kartus.
2 - Būti patenkintu ir kantriu tam, ką Allahas nulėmė.
3 - Paskubėti aplankyti bei maldauti už ligonį ir per ilgai pas jį neužsibūti.
4 - Atlikti rukija (gydymo metodą pagal Koraną ir sunną) ligoniui jam to nepaprašius.
5 - Patarti jam būti kantriam ir kiek gali laikytis dua, maldos ir ritualinio tyrumo.
6 - Maldauti už ligonį sakant: „As-alu-llahal-azim rabal-aršil-azim an jašfik“ (prašau Allaho Didžiausiojo, Didingojo Sosto Valdovo, kad tave išgydytų) - septynis kartus.

Atsakymas: 1 - Nuoširdžiai skirti intenciją Visagaliui Allahui.
2 - Elgtis pagal įgytas žinias.
3 - Gerbti mokytoją jam esant ir nesant.
4 - Mandagiai sėdėti jo buvimo metu.
5 - Atidžiai jo klausyti nepertraukiant.
6 - Mandagiai klausti.
7 - Nevadinti jo vardu.

Atsakymas: 1 - Pasveikinti žmones susirinkime.
2 - Atsisėsti pirmoje tuščioje vietoje neprašant nieko atsistoti arba nesėdėti tarp dviejų žmonių, nebent jiems leidus.
3 - Padaryti vietos atsisėsti kitiems.
4 - Nepertraukinėti kitų kalbos.
5 - Paprašyti leidimo ir atsisveikinti su žmonėmis prieš išeinant.
6 - Susirinkimo pabaigoje ištarti: „Subhanakallahuma va bihamdik, aš-hadu alla ilaha illa ant, astaghfiruka va atubu ilaik“ (šlovė ir garbė Tau, o Allah. Nėra jokio kito dievo, tik Tu. Aš ieškau Tavo atleidimo ir atgailauju Tau).

Atsakymas: 1 - Anksti atsigulti miegoti.
2 - Miegoti tyrumo būsenoje (su vudu).
3 - Nemiegoti ant pilvo.
4 - Miegoti ant dešiniojo šono ir dešinę ranką dėti po dešiniu skruostu.
5 - Nupurtyti patalus.
6 - Tris kartus ištarti maldavimus (dua) prieš miegą, kurie yra: Ajatul-Kursi, sūra Al-Ikhlas, sūra Al-Falak ir sūra An-Nas, bei sakyti: „Bismikallahumma amutu va ahja“ (Vardan Allaho, aš mirštu ir atgyju).
7 - Atsikelti melstis Fadžr.
8 - Pabudus sakyti: „Alhamdu lillahil-liadhi ahjana ba-da-ma amatana va ilaihin-nušur“ (Šlovė Allahui, kuris davė mums gyvybę po to, kai ją iš mūsų atėmė, ir Jam priklauso prisikėlimas).

Atsakymas:
1 - Valgyti ir gerti su ketinimu įgyti jėgų garbinti Visagalį Allahą.
2 - Plauti rankas prieš valgant.
3 - Sakyti: „bismilliah“ (Allaho vardu), valgyti dešine ranka ir iš to, kas yra šalia, o ne iš lėkštės vidurio ar iš to, kas yra priešais kitus.
4 - Pamiršus prieš valgant pasakyti „bismilliah“, reikia pasakyti: „bismilliah avaluhu va akhiruh“ (vardan Allaho, pradžioje ir pabaigoje).
5 - Pasitenkinti turimu maistu ir jo nekritikuoti, t. y. valgyti, jei patinka, arba palikti, jei nepatinka.
6 - Pavalgyti kelis kąsnius ir susilaikyti nuo persivalgymo.
7 - Nepūsti į maistą ar gėrimą ir laukti, kol atvės.
8 - Valgyti kartu su šeima ar svečiais.
9 - Nepradėti valgyti anksčiau nei vyresnieji.
10 - Paminėti Allaho vardą prieš geriant, atsisėsti ir gerti trimis gurkšneliais.
11 - Pavalgius šlovinti Allahą.

Atsakymas: 1 - Pradėti vilktis drabužį dešine ranka ir šlovinti Allahą
2 - Nenuleisti drabužių žemiau kulkšnių.
3 - Berniukai neturėtų dėvėti mergaitiškų drabužių ir atvirkščiai.
4 - Nemėgdžioti netikinčiųjų ir piktadarių apsirengimu.
5 - Paminėti Allaho vardą rengiantis.
6 - Pradėti nuo dešinės aunantis batus ir nuo kairės juos nusiaunant.

Atsakymas: 1 - Sakyti: „bismilliah, alhamdulilliah“ (vardan Allaho, šlovė Allahui). { „Garbė Tam, Kuris suteikė tai mums, o mes galėjome niekada to neturėti (savo pastangomis). (13) Ir tikrai, pas Savo Viešpatį mes sugrįšime.“ (14)} [Koranas, sūra „Auksinės puošmenos“ 43:13-14].
2 - Praeinant pro musulmoną, jį pasveikinti.

Atsakymas: 1 - Eiti ramiai ir kukliai dešine kelio puse.
2 - Sveikinti sutiktuosius savo kelyje.
3 - Nuleisti akis ir nieko neįžeisti.
4 - Mėgautis gėriu ir uždrausti blogį.
5 - Pašalinti nuo kelio viską, kas žalinga.

Atsakymas: 1 - Išeiti iš namų kaire koja sakant: „Bismilliah, tavakaltu alallah, la haula vala kuvata illa billah, allahuma ini auzu bika an adila vu udall, au azila ava uzal, au azlim au uzlam, au adžhal au judžhal alai“ (pasikliauju Allahu ir nėra jokios jėgos ar stiprybės, išskyrus Allahą. O Allah, aš ieškau prieglobsčio pas Tave nuo paklydimo, suklupimo, engimo ir nuo nemokšiško elgesio). 2 - Įeiti į namus dešine koja, sakant: „Bismilliahi valadžna, va bismilliahi kharadžna, va ala rabina tavakalna“ (Alaho vardu mes įeiname, Allaho vardu išeiname, ir pasitikime savo Viešpačiu).
3 - Naudoti sivak (dantų valymo šakelę), tada sveikintis su žmonėmis.

Atsakymas: 1 - Įeiti kaire koja.
2 - Prieš įeinant ištarti: „Bismilliah, allahuma ini auzu bika minal-khubs val-khabais“ (Allaho vardu, aš ieškau prieglobsčio pas Tave nuo vyriškų ir moteriškų velnių).
3 - Nedėvėti to, ant ko užrašytas Allaho vardas.
4 - Tuštinimosi metu apsidengti (kai reikia).
5 - Nekalbėti tuštinimosi vietoje.
6 - Neatsigręžti į kiblą bei neatsukti jai nugaros šlapinimosi ar tuštinimosi metu.
7 - Kaire ranka pašalinti nešvarumus (apsivalyti).
8 - Nesituštinti ant kelio, kuriuo žmonės eina, ar šešėlyje, kuriame jie sėdi.
9 - Nusiplauti rankas po tuštinimosi.
10 - Išeiti iš tuštinimosi vietos dešine koja sakant: „ghufranak“ (Tavo atleidimo prašau, o Viešpatie).

Atsakymas: 1 - Įeinant į mečetę dešine koja sakyti: „Bismilliah, allahumaftah li abvaba rahmatik“ (Vardan Allaho. O Allah, atverk man Savo Gailestingumo duris).
2 - Neatsisėsti prieš tai nepasimeldus dviejų rakatų maldos.
3 - Nepraeiti prieš besimeldžiančius žmones, neskelbti apie prarastą daiktą bei nepardavinėti ar nepirkti mečetėje.
4 - Išeiti iš mečetės kaire koja sakant: „Allahuma ini as-aluka min fadlik“ (O Allah, aš prašau Tavo malonės).

Atsakymas: 1 - Susitikus su musulmonu jį pasveikinti, sakant: „assalamu alaikum va rahmatullahi va barakatuh“ (tebūnie jums ramybė, Allaho gailestingumas ir palaiminimai). Toks turi būti pasveikinimas ir vien rankos gesto neužtenka.
2 - Pasveikinti kitus su šypsena veide.
3 - Paspausti dešinę ranką.
4 - Į pasisveikinimą atsakyti geresniu (išsamesniu) arba tuo pačiu pasisveikinimu.
5 - Nereikia pradėti pirmam sveikinti netikintįjį. Jei jis pasisveikina, tada reikia atsakyti jam panašiai.
7 - Jauni turi sveikinti senus, važiuojantys - einančius, vaikščiojantys - sėdinčius, o mažesnė grupė - didesnę.

Atsakymas: 1 - Prašyti leidimo prieš kažkur įeinant.
2 - Tris kartus, ir ne daugiau, prašyti leidimo, po to išeiti.
3 - Švelniai belstis į duris ir nestovėti priešais, bet dešinėje arba kairėje.
4 - Neįeiti į savo tėvų ar kieno nors kito kambarį prieš prašant leidimo, ypač prieš aušrą, per vidurdienį ir po iša maldos.
5 - Leidžiama užeiti į viešas vietas, tokias kaip ligoninė ar parduotuvė, neprašant leidimo.

Atsakymas: 1 - Gyvūnui duoti ėsti ir gerti.
2 - Parodyti gailestingumą gyvūnui ir neapkrauti jo tuo, ko jis negali padaryti.
3 - Susilaikyti nuo bet kokio gyvūno kankinimo ar prievartos.

Atsakymas: 1 - Sportuoti su ketinimu sustiprinti savo kūną paklusnumui Allahui ir poelgiams, kurie patinka Allahui.
2 - Nesportuoti, kai ateina maldos laikas.
3 - Berniukai neturėtų sportuoti su mergaitėmis.
4 - Dėvėti sportinius drabužius, dengiančius aurą (privačias kūno dalis).
5 - Vengti draudžiamų sporto šakų, kur reikia smogti į veidą ar atidengti aurą.

Atsakymas: 1 - Būti nuoširdžiam ir nemeluoti juokaujant.
2 - Juokaujant negalima tyčiotis, pajuokti, skriausti ir bauginti kitų.
3 - Susilaikyti nuo dažno juokavimo.

Atsakymas: 1 - Uždėti ranką, drabužį ar nosinę ant burnos čiaudint.
2 - Šlovinti Allahą nusičiaudėjus sakant: „alhamdulillah“ (šlovė Allahui).
3 - Išgirdus nusičiaudėjusį sakyti: „jarhamukallah“ (tegul Allahas tavęs pasigaili).
Į tai nusičiaudėjusysis turi atsakyti sakydamas: „jahdikumullah va juslih balakum“ (tegul Allahas nukreipia jus teisingu keliu ir pagerina jūsų būklę).

Atsakymas: 1 - Bandyti nuslopinti žiovulį.
2 - Nekelti balso žiovaujant.
3 - Ranką uždėti ant burnos.

Atsakymas: 1 - Recituoti tyrumo būsenoje po apsiplovimo.
2 - Mandagiai ir oriai sėdėti.
3 - Recitavimo pradžioje ieškoti prieglobsčio pas Allahą nuo šėtono (t. y., sakyti: auzu billahi minaš-šaitanir-radžim).
4 - Apmąstyti recitaciją.

Atsakymas: Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Tobuliausią tikėjimą turi geriausiai besielgiantys tikintieji.“ Perdavė At-Tirmizi ir Ahmed.

Atsakymas: 1 - Nes tai veda į meilę Allahui.
2 - Tai veda į meilę kūrinijai.
3 - Tai yra sunkiausias dalykas Svarstyklėse.
4 - Tai veda prie gausesnio atlygio.
5 - Tai tobulo tikėjimo ženklas.

Atsakymas: iš Kilniojo Korano, kaip Visagalis tarė: { Iš tiesų, šis Koranas veda į tai, kas teisingiausia} [Koranas, sūra „Nakties kelionė“ 17:9]. Ir iš Pranašo sunnos kaip Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Buvau pasiųstas ištobulinti geras manieras.“ Perdavė Ahmed.

Atsakymas: ihsan reiškia nuolat klausyti Allaho ir elgtis maloniai bei geranoriškai visų būtybių atžvilgiu.
Pranašas tarė: „Iš tiesų, Allahas įsakė gerumą viskam.“ Perdavė Muslim.
Ihsan pavyzdžiai:
. Geranoriškumas garbinant Visagalį Allahą, skiriant garbinimą visiškai nuoširdžiai Jam.
. Geranoriškumas tėvams žodžiais ir poelgiais.
. Geranoriškumas giminaičiams ir artimiesiems.
. Geranoriškumas kaimynams.
. Geranoriškumas našlaičiams ir vargstantiems.
. Geranoriškumas tam, kuris tave įžeidė.
. Geranoriškumas kalbant.
. Geranoriškumas ginčuose.
. Geranoriškumas gyvūnams.

Atsakymas: ihsan priešingybė yra isa-a (įžeidimas).
Įžeidimo pavyzdžiai: - Nenuoširdumas garbinant Visagalį Allahą.
- Blogas elgesys su savo tėvais.
- Giminystės ryšių nutraukimas.
- Blogas elgesys su kaimynams.
- Atsisakymas daryti gera vargšams ir skurstantiems, ir kiti blogi dalykai.

Atsakymas:
1 - Ištikimybė išsaugant Visagalio Allaho teises.
Jos apraiškos: ištikimybė atliekant ritualus – maldą, zakatą, pasninką, hadžą ir kitas religines pareigas.
2 - Ištikimybė išsaugant kitų teises:
- saugoti žmonių garbę.
- saugoti žmonių turtą.
- saugoti žmonių gyvybes.
- saugoti žmonių paslaptis ir viską, ką jie jums patikėjo.
Visagalis Allahas tarė, išvardindamas sėkmingųjų savybes: {Tie, kurie yra ištikimai atsidavę savo Amanat (visoms pareigoms, kurias Allahas įsakė, sąžiningumui, moralinei atsakomybei ir patikėtiems dalykams) ir savo įsipareigojimams} [Koranas, sūra „Tikintieji“ 23:8].

Atsakymas: Išdavystė, o tai reiškia Visagalio Allaho ir žmonių teisių švaistymą.
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Yra trys veidmainio požymiai“ tarp kurių jis paminėjo: „... o jei jam patikėta, jis išduoda pasitikėjimą“. Al-Bukhari ir Muslim.

Atsakymas: kai mes sakome viską taip, kaip yra, arba kai mūsų žodžiai atitinka tikrovę.
Jo apraiškos apima:
- sąžiningumas kalbant su žmonėmis.
- sąžiningumas duodant pažadą.
- sąžiningumas visuose žodžiuose ir veiksmuose.
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Sąžiningumas veda į teisumą, o teisumas veda į Rojų. O žmogus ir toliau sako tiesą, kol tampa teisingiausu žmogumi (sidik).“ Al-Bukhari ir Muslim.

Atsakymas: Melas, o tai yra tiesos priešingybė. Pavyzdžiai: melas žmonėms, pažadų netęsėjimas ir melagingi parodymai.
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Melas veda į nedorybę, o nedorybė veda į pragarą. O žmogus ir toliau meluoja, kol bus užrašytas pas Allahą melagiu.“ Al-Bukhari ir Muslim. Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) dar pasakė: „Yra trys veidmainio požymiai“, tarp kurių jis paminėjo: „Kalbėdamas meluoja, o pažadėdamas pažadą sulaužo.“ Al-Bukhari ir Muslim.

Atsakymas: - kantrybė paklūstant Visagaliam Allahui.
- kantrybė susilaikant nuo nuodėmių.
- kantrybė mums nemalonaus likimo atžvilgiu ir Allaho šlovinimas bet kokiu atveju.
Tarė Visagalis: { Ir Allahas myli As-Sabirun (kantriuosius).} [Koranas, sūra „Imrano giminė“ 3:146]. Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Kokia nuostabi yra tikinčiojo būsena. Jam viskas yra gerai, ir tai nėra duota niekam, išskyrus tikinčiam. Jei jam atsitinka kas nors gero , jis padėkoja (Allahui) ir tai tampa jam gėriu. O jei jį ištinka nelaimė, jis ištveria kantriai ir taip jam geriau.“ Perdavė Muslim.

Atsakymas: Nekantrumas yra kantrybės priešingybė ir reiškia parodyti nekantrumą paklūstant Allahui ir susilaikant nuo nuodėmių. Tai taip pat reiškia nepasitenkinimą Allaho lemtimi žodžiais ar darbais.
Jo apraiškos apima:
- mirties linkėjimas.
- plekšnojimas į skruostus.
- drabužių plėšymas.
- plaukų rovimasis.
- mirties šaukimasis.
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Atlygio dydis eina kartu su kančios dydžiu. Kai Allahas, Didis ir Šlovingas, myli žmones, Jis juos išbando, ir tie, kurie tai priima, su malonumu sutinka Allaho malonę, o nepatenkintieji – Allaho nemalonę.“ Perdavė At-Tirmizi ir Ibn Madža.

Atsakymas: tai žmonių bendradarbiavimas tiesoje ir gėryje.
Bendradarbiavimo pavyzdžiai:
- bendradarbiavimas atkuriant teises.
- bendradarbiavimas atremiant engėją.
- bendradarbiavimas tenkinant žmonių ir vargstančiųjų poreikius.
- bendradarbiavimas visokiausiame gėryje.
- nebendradarbiavimas nuodėmėje, skriaudoje ir nusižengime.
Tarė Visagalis: { Padėkite vienas kitam Al-Bir ir At-Takva (dorume, teisingume ir dievobaimingume), tačiau nepadėkite vienas kitam nuodėmėje ir prasižengime. Ir bijokite Allaho. Iš tiesų, Allahas yra Rūstus bausdamas.} [Koranas, sūra „Maistu padengtas stalas“ 5:2]. Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Tikinčiojo santykiai su kitu tikinčiuoju yra tarsi pastato (plytos), kiekvienas stiprina kitą.“ Al-Bukhari ir Muslim. Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) dar pasakė: „Musulmonas yra musulmono brolis; jis jo neskriaudžia ir neperduoda engėjui. Kas tenkina savo brolio poreikius, Allahas patenkins jo poreikius; o kas atleidžia musulmoną nuo naštos, Allahas atleis jį nuo naštos iš Prikėlimo dienos naštų; ir kas pridengs musulmoną (jo klaidas), Allahas pridengs (jo klaidas) Prikėlimo dieną.“ Al-Bukhari ir Muslim.

Atsakymas: 1. Drovumas Allaho atžvilgiu, Jam nepaklusus.
2. Drovumas žmonių atžvilgiu, susilaikant nuo nešvankių ir nepadorių kalbų ir nuo auros atskleidimo.
Tarė Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam): „Tikėjimas turi daugiau nei septyniasdešimt šakų“ arba „daugiau nei šešiasdešimt šakų“ - „Iš kurių geriausia yra sakyti: nėra kito dievo, išskyrus Allahą; o mažiausias iš jų yra kenksmingų objektų pašalinimas nuo kelio; ir drovumas - viena iš tikėjimo šakų.“ Perdavė Muslim.

Atsakymas: - būti gailestingu seniems žmonėms ir gerbti juos.
- būti gailestingu jaunimui ir vaikams.
- Būti gailestingu vargšams ir skurstantiems.
- būti gailestingu gyvūnams, juos šeriant ir nekenkiant jiems.
Šiuo atžvilgiu Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Tikinčiuosius jų abipusiu gailestingumu, meile ir užuojauta rasite kaip vieną kūną: jei kenčia vienas iš jo organų, visas kūnas reaguos su nemiga ir karščiavimu.“ Al-Bukhari ir Muslim. Tarė Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam): „Gailestingųjų pasigailės Gailestingasis. Būkite gailestingi tiems, kurie yra žemėje, ir Tas, Kuris yra danguje, bus Gailestingas jums.“ Perdavė Abu Davud ir At-Tirmizi.

Atsakymas: - meilė Visagaliam Allahui.
Tarė Visagalis: { Bet tie, kurie tiki, myli Allahą labiau (nei ką nors kitą).} [Koranas, sūra „Karvė“ 2:165].
- meilė Allaho Pasiuntiniui (ramybė ir Allaho palaima jam).
Tarė (ramybė ir Allaho palaima jam): „Prisiekiu Tuo, Kurio rankoje yra mano siela, nė vienas iš jūsų nepasieks tobulo tikėjimo, kol nebūsiu jam brangesnis už jo tėvą ir jo vaiką.“ Perdavė Al-Bukhari.
Meilė tikintiesiems ir linkėjimas jiems gėrio taip, kaip linkime sau.
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Nė vienas iš jūsų netiki, kol nelinki savo broliui to, ką linki pats sau.“ Perdavė Al-Bukhari.

Atsakymas: tai linksmas ir laimingas veidas su šypsena, draugiškumas ir maloningumas susitikus su žmonėmis.
Tai priešinga susiraukimui prieš žmones, o tai yra atstumiantis poelgis.
Daugelis hadisų mini linksmumo privalumus, tarp jų yra hadisas, kuriame Abu Zar (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Nenureikšmink jokio gero poelgio, net jei tai būtų brolio sutikimas linksmu veidu.“ Perdavė Muslim. Tarė Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam): „Šypsojimasis savo broliui yra labdara.“ Perdavė At-Tirmizi.

Atsakymas: tai noras, kad dingtų kitų palaiminimas, arba nekentimas matyti, kad kiti mėgaujasi palaima.
Tarė Visagalis: { ir nuo blogio pavyduolio, kai jis pavydi.“} [Koranas, sūra „Aušra“ 113:5]
Anas Ibn Malik (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Nejauskite neapykantos ir nepavydėkite vieni kitiems ir nenusukite vienas kitam nugaros, bet būkite, o Allaho tarnai, kaip broliai.“ Perdavė Al-Bukhari ir Muslim.

Atsakymas: tai yra tyčiojimasis iš savo brolio musulmono ir jo niekinimas, o tai neleistina.
Uždrausdamas tyčiotis, Visagalis Allahas tarė: { O jūs, kurie tikite! Neleiskite vieniem (vyram) šaipytis iš kitų, nes kiti gali būti geresni už juos. Ir neleiskite vienoms moterims šaipytis iš kitų moterų, nes kitos gali būti geresnės už jas. Ir nežeminkite vieni kitų, bei nesikreipkite blogomis pravardėmis. Ir kaip blogai yra vadinti savo brolį (nusidėjėliu ar nedorėliu) kuomet (jis yra priėmęs) tikėjimą. Ir kas neatgailauja, tie yra Zalimūn (nedorėlis, piktadariys ir t. t.).} [Koranas, sūra „Kambariai“ 49:11]

Atsakymas: tai yra negalvoti, kad vienas yra geresnis už kitus žmones, taigi žmogus neniekina žmonių ir neatmeta tiesos.
Tarė Visagalis: { Ir (ištikimi) Maloningiausiojo (Allaho) vergai yra tie, kurie vaikšto žeme kukliai ir ramiai} [Koranas, sūra „Atskyrimas“ 25:63]. T. y., jie yra nuolankūs. Tarė Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam): „Allahas tikrai išaukštins tą, kuris yra nuolankus Jam.“ Perdavė Muslim. Ir tarė: „Allahas man nurodė, kad jūs visi turite būti kuklūs, kad žmonės nesididžiuotų vieni kitais ir kad neskriaustų vienas kito.“ Perdavė Muslim.

Atsakymas: 1 - Arogancija sprendžiant tiesą, t. y. tiesos atmetimas ir nepriėmimas.
2 - Arogancija bendraujant su žmonėmis, t. y. tyčiojimasis bei jų niekinimas.
Tarė Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam): „Kas turi atomo svorio arogancijos savo širdyje, nepateks į Rojų.“ Vyras pasakė: „O kas, jei žmogui patinka, kad drabužiai ir batai yra gražūs?“ Pranašas atsakė: „Iš tiesų, Allahas yra Gražus ir myli grožį. Arogancija yra tiesos atmetimas ir žvelgimas į žmones iš aukšto.“ Perdavė Muslim.
„Tiesos atmetimas“ - jos nepriėmimas.
„Žvelgimas į žmones iš aukšto“ - jų niekinimas.
Nešioti gražiai atrodančius drabužius ir avalynę nėra arogancija.

Atsakymas: - Sukčiavimas parduodant ir perkant, slepiant prekės trūkumą.
- Sukčiavimas mokantis, kaip ir mokinių sukčiavimas per egzaminus.
- Sukčiavimas kalbant, kaip melagingas liudijimas ir melas.
- Sutarčių pažeidimas.
Apgaudinėjimo draudimas yra paminėtas hadise, kuriame pranešama, kad Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) kartą priėjo prie maisto krūvos, o kai įkišo į ją ranką, pirštai pajuto drėgmę. Taigi, jis paklausė: „Kas tai yra, o maisto savininke?“ Vyras atsakė: „Ant jų iškrito lietus, o Allaho Pasiuntiny“, po to Pranašas pasakė: „Kodėl nepalikai drėgnos dalies iš viršaus, kad žmonės tai matytų? Kas apgaudinėja, tai neturi nieko bendra su manimi.“ Perdavė Muslim.
„Maisto krūva“ - grūdų krūva.

Atsakymas: tai yra savo brolio musulmono paminėjimas jam nesant taip, kaip jam nepatiktų.
Tarė Visagalis: { ir neapkalbinėkite vienas kito. Ar vienas jūsų norėtų valgyti savo mirusio brolio mėsą? Jūs to nekęstumėte (todėl nekęskite apkalbinėjimo). Ir bijokite Allaho. Iš tiesų, Allahas yra Tas, Kuris atleidžia ir priima atgailą, Gailestingiausias.} [Koranas, sūra „Kambariai“ 49:12]

Atsakymas: tai vienas kito žodžių skleidimas tarp žmonių, siekiant sukelti žmonių nepasitikėjimą ir nesutarimus.
Tarė Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam): „Apkalbinėtojas nepateks į Rojų.“ Perdavė Muslim.

Atsakymas: tai vengimas daryti gerus darbus ir vykdyti pareigas.
Tai apima tinginystę atliekant religines pareigas.
Tarė Visagalis Allahas: { Iš tiesų, veidmainiai siekia apgauti Allahą, tačiau Jis yra Tas, Kuris apgauna juos. [19] Ir kai jie stojasi (atlikti) As-Salat (maldą), jie stojasi tingiai ir tik tam, kad žmonės pamatytų, ir jie neprisimena Allaho, tik truputį.} [Koranas, sūra „Moterys“ 4:142].
Taigi, tikintysis turėtų atsikratyti tinginystės, neveiklumo ir nesėdėti be darbo. Priešingai, jis turėtų būti aktyvus ir kruopštus, judėti, dirbti, dėti pastangas savo žemiškame gyvenime bei stengtis įtikti Allahui.

Atsakymas: 1 - Pagirtinas pyktis: tai pyktis, kurį žmogus jaučia dėl Allaho, jei netikintieji, veidmainiai ar kiti pažeidžia bet kurias Jo ribas.
2 - Nepagirtinas pyktis: pyktis, kuris skatina sakyti ir daryti tai, ko neturėtų.
Nepagirtinio pykčio gydymas:
Apsiplovimas (vudu).
Kas stovi, turi atsisėsti, o sėdintis - atsigulti.
Laikytis Pranašo patarimo šiuo klausimu, kaip jis pasakė: „Nepyk“.
Suvaldyti save pykčio metu.
Ieškoti prieglobsčio pas Allahą nuo prakeikto šėtono.
Tylėti.

Atsakymas: tai yra žmonių ydų ir tai, ką jie slepia, ieškojimas ir atskleidimas.
Draudžiamo šnipinėjimo pavyzdžiai:
- Stengtis sužinoti privačius žmonių reikalus jų namuose.
- Asmeninių žmonių pokalbių pasiklausymas.
Tarė Visagalis: { Ir nešnipinėkite} [Koranas, sūra „Kambariai“ 49:12]

Atsakymas: švaistymas yra neefektyvus pinigų išleidimas.
Jo priešingybė - šykštumas, tai yra atsisakymas tinkamai leisti pinigus.
Teisingiausia yra saikingas būdas tarp švaistymo ir šykštumo, t. y., būti dosniam.
Tarė Visagalis: { Ir tie, kurie, kai jie leidžia, nėra nei išlaidūs nei šykštuoliai, tačiau laikosi vidurio (kelio) tarp to (šių kraštutinumų).} [Koranas, sūra „Atskyrimas“ 25:63].

Atsakymas: bailumas yra bijojimas to, ko nereikėtų bijoti.
Pavyzdžiui, bijoma pasakyti tiesą ar uždrausti blogį.
Drąsa yra ryžtingai daryti tai, kas teisinga. Drąsos pavyzdys yra puolimas mūšyje, siekiant apsaugoti islamą ir musulmonus.
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) maldaudamas sakydavo: „Allahumma ini auzu bika min al-džubn...“ (O Allah! Aš prašau apsaugoti mane nuo bailumo.) Tarė Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam): „Stiprus tikintysis yra geresnis ir brangesnis Allahui nei silpnas tikintysis, nors abiejuose yra gero.“ Perdavė Muslim.

Atsakymas: - prakeikimai ir įžeidinėjimai.
- sakyti, kad kažkas yra gyvulys ar pan.
- necenzūrinių ar nepadorių žodžių sakymas.
Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) uždraudė visus tokius dalykus sakydamas: „Tikras tikintysis nedalyvauja nei patyčiose, nei dažnai keikiant (kitus), nei jis būna nepadorus ar įžeidus.“ Perdavė At-Tirmizi ir Ibn Haban.

Atsakymas: 1. Prašyti Allaho, kad jis suteiktų jums gerą moralę, ir prašyti Jo padėti jums jų laikytis.
2. Nuolat paisyti Visagalio Allaho ir žinoti, kad jis tave pažįsta, girdi ir mato.
3. Prisiminti atlygį už gerą moralę ir kad tai yra priežastis patekti į Rojų.
4. Prisiminti blogos moralės pasekmes ir kad tai yra priežastis patekti į Pragarą.
5. Gera moralė padeda laimėti Visagalio Allaho ir Jo kūrinijos meilę, o bloga moralė sukelia Allaho ir Jo kūrinijos rūstybę.
6. Skaityti Pranašo biografiją ir imti jį (ramybė ir Allaho palaima jam) sektinu pavyzdžiu.
7. Priimti gerus žmones kompanjonais ir vengti piktų žmonių draugijos.

Atsakymas: tarė Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam): „Pavyzdys to, kuris prisimena savo Viešpatį, ir to, kuris Jo neprisimena, yra kaip gyvo ir mirusio žmogaus pavyzdys.“ Perdavė Al-Bukhari.
- Taip yra todėl, kad žmogaus gyvenimo vertė priklauso nuo to, kaip dažnai jis prisimena Visagalį Allahą.

Atsakymas: 1 - tai patinka Gailestingiausiajam.
2 - tai išvaro šėtoną.
3 - apsaugo musulmoną nuo blogio.
4 - atneša atlygį ir apdovanojimą.

Atsakymas: „La ilaha illallah“ (nėra kito dievo, išskyrus Allahą). Perdavė At-Tirmizi ir Ibn Madža.

Atsakymas: „Alhamdulillahil-lazi ahjana badama amatana va ilaihin-nušur“ (Garbė Allahui, Kuris davė mums gyvybę po to, kai leido mums mirti, ir pas Jį yra prisikėlimas). Al-Bukhari ir Muslim.

Atsakymas: „Alhamdulilliahil-lazi kasani haza as-sauba va razakanihi min ghairi haulin mini va la kuva“ (Garbė Allahui, Kuris aprengė mane šiuo drabužiu ir davė kuomet aš pats neturėjau tam nei galimybių, nei jėgų). Perdavė Abu Davud, At-Tirmizi ir kt.

Atsakymas: „Bismillah“ (Allaho vardu). Perdavė At-Tirmizi.

Atsakymas: „Allahumma lakal hamdu anta kasautanihi as-aluka khairahu va khaira ma suni-a lahu va auzu bika min šarihi va šari ma suni-a lah“ (O Allah, šlovė tau, tu mane tuo aprengei. Aš prašau Tavęs jo gėrio ir gėrio to, kam jis buvo sukurtas, ir aš ieškau prieglobsčio pas Tave nuo jo blogio ir blogio to, kam jis buvo sukurtas). Perdavė Abu Davud ir At-Tirmizi.

Atsakymas: pamačius ką nors dėvintį naują drabužį, reikia dėl jo maldauti ir pasakyti: „Tubli va jukhlifullahu ta-ala“ (Tegul nusidėvi ir Visagalis Allahas duos tau kitą). Perdavė Abu Davud.

Atsakymas: „Allahumma ini auzu bika min al-khubsi val khaba-is“ (O Allah, aš ieškau prieglobsčio pas Tave nuo vyriškų ir moteriškų velnių). Al-Bukhari ir Muslim.

Atsakymas: „Ghufranak“ (Aš ieškau Tavo atleidimo). Perdavė Abu Davud ir At-Tirmizi.

Atsakymas: „Bismillah“ (Allaho vardu). Perdavė Abu Davud ir kiti.

Atsakymas: „Ašhadu alla ilaha illa-llah vahdahu la šarika lah va ašhadu ana Muchammadan abduhu va rasuluh“ (Liudiju, kad nėra jokio kito dievo, išskyrus Allahą Vieną, Kuris neturi partnerių, ir liudiju, kad Muchammedas yra Jo tarnas bei Pasiuntinys). Perdavė Muslim.

Atsakymas: „Bismilliahi tavakaltu alallah, va la haula va la kuvata illa billah“ (Vardan Allaho, aš pasitikiu Allahu, ir visa galia priklauso Allahui). Perdavė Abu Davud ir At-Tirmizi.

Atsakymas: „Bismillahi valadžna va bismilliahi kharadžna va ala llahi rabbina tavakalna“ (Allaho vardu mes įeiname, Allaho vardu mes išeiname, ir Allahu, mūsų Viešpačiu, mes pasitikime), tada reikia pasveikinti savo šeimą. Perdavė Abu Davud.

Atsakymas: „Allahumma-ftah li abvaba rahmatik“ (O Allah, atidaryk man Savo gailestingumo duris). [Perdavė Muslim]

Atsakymas: „Allahumma ini as-aluka min fadlik“ (O Allah, aš prašau Tavo malonės). [Perdavė Muslim]

Atsakymas: Reikėtų kartoti tai, ką sako muazinas, išskyrus tuos atvejus, kai sako: „Haj ala as-salah“ (ateik į maldą) ir „Haj ala al-falah“ (ateik į sėkmę). Čia reikia pasakyti: „La haula vala kuvata illa billah“ (visa galia priklauso Allahui). Al-Bukhari ir Muslim.

Atsakymas: prašyk palaiminimų už Pranašą (ramybė ir Allaho palaima jam). Perdavė Muslim. Tada reikėtų pasakyti: „Allahumma raba hazihi ad-davatit-tamah vasalatil ka-imah ati Muchammadan al-vasilata val fadilah vab-athu makaman mahmudan alazi va-adtah“ (O Allah, šio tobulo kvietimo ir maldos Viešpatie, kuri netrukus bus atlikta, suteik Muchammedui užtarimo ir palankumo teisę ir pakelk jį į šlovingą padėtį, kurią jam pažadėjai). Perdavė Al-Bukhari.
Taip pat reikia melstis Allahui tarp azano ir ikamos (antrojo kvietimo maldai), nes tai laikas, kai prašymas nėra atmetamas.

Atsakymas: 1 - recituok Ajat al-Kursi: { Allahas! La ilaha illa Huva (niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Jis), Al-Haiul-Kajum (Amžinas, Tas, Kuris išlaiko ir saugo visa, kas egzistuoja), La ta khuzuhu sinatu va la naum (Nei snaudulys, nei miegas Jo neapima), lahu ma fi samavati va ma fi-lard (Jam priklauso viskas, kas yra danguose, ir viskas, kas yra žemėje), man zal-lazi jašfeu indahu ila bi-iznih (Kas gali prašyti Jo užtarimo, išskyrus su Jo leidimu?), jalamu ma bajna aidihim va ma khalfahum (Jis žino, kas nutinka jiems (Jo kūrinijai) šiame pasaulyje ir kas nutiks jiems amžinybėje), va la juhituna bišajim-min ilmihi ila bima ša (Ir jie niekada nesupras nieko iš Jo žinių, išskyrus tai, ką Jis panorės), va sia kursijuhu samavati va-lard (Jo Kursi driekiasi virš dangų ir žemės), va la jauduhu hifzuhuma (ir Jis nejaučia jokio nuovargio sergėdamas ir saugodamas juos), va huval-Alijul-Azim (Ir Jis – Aukščiausiasis, Didingiausiasis).} [Koranas, sūra „Karvė“ 2:255]. 2 - ir recituok: Vardan Allaho, Maloningiausiojo, Gailestingiausiojo { Sakyk: „Jis yra Allahas, (Kuris yra) Vienas. (1) Allahas, Amžinas Prieglobstis. (2) Nei Jis gimdo, nei yra gimęs, (3) nei yra Jam ko nors lygaus.“ (4)} Tris kartus. Vardan Allaho, Maloningiausiojo, Gailestingiausiojo { Sakyk: „Aš ieškau prieglobsčio pas aušros Viešpatį (1) nuo blogio, kurį Jis sukūrė, (2) ir nuo tamsos blogio, kai ji nusileidžia, (3) ir nuo pūtėjų į mazgus blogio, (4) ir nuo blogio pavyduolio, kai jis pavydi.“ (5)} Tris kartus. Vardan Allaho, Maloningiausiojo, Gailestingiausiojo { Sakyk: „Aš ieškau prieglobsčio pas žmonijos Viešpatį (1) žmonijos Valdovą, (2) žmonijos Dievą, (3) nuo blogio pasišalinančio šnabždėtojo, (4) kuris šnabžda (blogį) į žmonių krūtines, (5) iš džinų ir žmonių tarpo.“ (6)} Tris kartus. 3 - „Allahumma anta Rabi la ilaha illa ant, khalaktani va ana abduk, va ana ala ahdika va vadika mastatat, auzu bika min šari ma sanat, abu laka bi nimatika alaj, va abu bizanbi faghfir li fa-inahu la jaghfiruz-zunuba illa ant.“ (O Allahai, Tu esi mano Viešpats, niekas neturi teisės būti šlovinamas išskyrus Tave, Tu mane sukūrei ir aš esu Tavo tarnas. Ir aš tvirtai laikausi Tavo sandoros ir pasižadu visu pajėgumu, aš ieškau prieglobsčio Tavy nuo piktadarystės, kurią įvykdžiau. Aš patvirtinu Tavo malonę man ir pripažįstu savo nuodėmes. Tad atleiski man, juk išties, niekas negali atleisti nuodėmių išskyrus Tave.) Perdavė Al-Bukhari.

Atsakymas: „Bismikal-lahumma amutu va ahja“ (Vardan Allaho, aš mirštu ir atgyju.) Al-Bukhari ir Muslim.

Atsakymas: „Bismillah“ (Allaho vardu).
Jei žmogus pamiršta tai pasakyti prieš valgydamas, jis turėtų pasakyti:
„Bismilliahi fi avalihi va akhirih“ (Allaho vardu jo pradžioje ir pabaigoje). Perdavė Abu Davud ir At-Tirmizi.

Atsakymas: „Alhamdullillahi al-lazi at-amani haza va razakanih min ghairi haulin mini vala kuvah“ (Garbė Allahui, Kuris mane pamaitino ir aprūpino šiuo maistu kuomet aš pats neturėjau nei galimybių, nei jėgos). Perdavė Abu Davud, Ibn Madža ir kiti.

Atsakymas: „Allahumma barik lahum fima razaktahum vaghfir lahum varhamuhum“ (O Allah, palaimink juos tuo, ką jiems suteikei, ir atleisk jiems bei pasigailėk). Perdavė Muslim.

Atsakymas: „Alhamdulilliah“ (šlovė Allahui).
Nusičiaudėjusį girdint sakyti: „jarhamukallah“ (tegul Allahas tavęs pasigaili).
Į tai čiaudėjantis turi atsakyti sakydamas: „jahdikumullah va juslih balakum“ (tegul Allahas nukreipia jus teisingu keliu ir pagerina jūsų būklę). Perdavė Al-Bukhari.

Atsakymas: „Subhanakal-lahumma va bihamdik, ašhadu alla ilaha illa ant, astaghfiruka va atubu ilaik“ (Šlovė ir garbė Tau, o Allahai. Nėra jokio kito dievo, tik Tu. Aš ieškau Tavo atleidimo ir atgailauju Tau). Perdavė Abu Davud, At-Tirmizi ir kiti.

Atsakymas: „Bismillah valhamdulillah“ (Allaho vardu ir šlovė Allahui), „Subhana al-lazi sakhara lana haza va ma kuna lahu mukrinin va ina ila rabina lamunkalibun“ (Garbė Tam, Kuris suteikė tai mums, o mes galėjome niekada to neturėti (savo pastangomis). Ir tikrai, pas Savo Viešpatį mes sugrįšime.), „Alhamdulillah, alhamdulillah, alhamdulillah, Allahu akbar, Allahu akbar, Allahu akbar, subhanaka Allahuma ini dhalamtu nafsi faghfir li fa-inahu la jaghfiruz-zunuba illa ant“ (Šlovė Allahui – tris kartus; Allahas yra Didis – tris kartus; Garbė tau, o Allahai, aš nusižengiau prieš save patį, todėl atleisk man, nes niekas negali atleisti nuodėmių, tik Tu). Perdavė Abu Davud ir At-Tirmizi.

Atsakymas: „Allahu akbar, Allahu akbar, Allahu akbar“ (Allahas yra Didis – tris kartus), „Subhana al-lazi sakhara lana haza va ma kuna lahu mukrinin va ina ila rabina lamunkalibun“ (Garbė Tam, Kuris suteikė tai mums, ir mes galėjome niekada to neturėti (savo pastangomis). Ir tikrai, pas Savo Viešpatį mes sugrįšime.), "Allahumma ina nas-aluka fi safarina haza al-bira vat-takva va min al-amali ma tarda, allahumma havin alaina safarana haza vatvi ana budah, allahumma anta as-sahibu fis-safar va al-khalifatu fil ahl, allahumma ini auzu bika min vasa as-safar va ka-abat al-manzr va su-il-munkalab fil mali val ahl“ (O Allahai, mes prašome Tavęs šioje mūsų kelionėje gerumo ir pamaldumo bei Tau malonių darbų. O Allahai, palengvink šią kelionę ir sumažink jos atstumą mums. O Allahai, Tu esi kelionės palydovas ir Tas, Kurio globai paliekame savo šeimą. O Allahai, aš ieškau Tavyje prieglobsčio nuo šios kelionės sunkumų, nuo baisių vaizdų ir nelaimės mūsų turtui ir šeimai).
Grįžus reikia pasakyti tą patį ir pridėti:
„Ajibun ta-ibun abidun lirabina hamidun“ (Grįžtame saugiai, atgailaudami kreipiamės į Viešpatį, garbiname Jį ir šloviname Jį). Perdavė Muslim.

Atsakymas: „Astaudi-ukumullah al-lazi la tadi-u vada-i-uh“ (Aš patikiu jus Allahui, Kurio pasitikėjimas niekada neprarandamas). Perdavė Ahmad ir Ibn Madža.

Atsakymas: „Astaudi-ullaha dinak va amanatak va khavatima amalik“ (Aš patikiu Allahui tavo religiją, pasitikėjimą ir paskutinius tavo darbus). Perdavė Ahmad ir At-Tirmizi.

Atsakymas: „La ilaha illallah vahdahu la šarika lah, lahul mulk valahul hamd juhji va jumit bijadihi al-khair vahuva ala kuli šai-in kadir“ (Nėra kito dievo, išskyrus Allahą, Vieną be partnerio. Jam priklauso viešpatavimas ir visas šlovinimas. Jis duoda gyvybę ir sukelia mirtį, Jis yra amžinai gyvas ir niekada nemiršta. Jo rankoje yra viskas, kas gera, ir Jis viską gali). Perdavė At-Tirmizi ir Ibn Madža.

Atsakymas: „Auzu billahi minaš-šaitanir-radžim (Ieškau prieglobsčio pas Allahą nuo prakeikiamojo šėtono).“ Al-Bukhari ir Muslim.

Atsakymas: „Džazakallahu khairan“ (tegul Allahas atlygina tau geru). Perdavė At-Tirmizi.

Atsakymas: „Bismillah“ (Allaho vardu). Perdavė Abu Davud.

Atsakymas: „Alhamdulillahil-lazi binimatihi tatimu as-salihat“ (Garbė Allahui, Kurio palankumu atsitinka geri dalykai). Perdavė Al-Hakim ir kiti.

Atsakymas: „Alhamdulillah ala kuli hal“ (visais atvejais tebūna šlovė Allahui). Sahih Al-Džami.

Atsakymas: Musulmonas turėtų pasakyti: „As-salamu alaikum va rahmatullahi va barakatuh“ (Tebūnie jums ramybė, gailestingumas ir Allaho palaiminimas).
Jo brolis turėtų atsisveikinti sakydamas: „va alaikum as-salam va rahmatullahi va barakatuh“ (Ir jums tebūnie ramybė, gailestingumas ir Allaho palaiminimas). Perdavė At-Tirmizi, Abu Davud ir kiti.

Atsakymas: „Allahumma saiban nafi-an“ (O Allahai, tebūna naudingas lietus). Perdavė Al-Bukhari.

Atsakymas: „Mutirna bifadlillahi va rahmatih“ (Mums duotas lietus iš Allaho malonės ir gailestingumo). Al-Bukhari ir Muslim.

Atsakymas: „Allahumma ini asaluka khairaha va auzu bika min šariha“ (O Allahai, aš prašau Tavęs jo gėrio ir ieškau prieglobsčio pas Tave nuo jo blogio). Perdavė Abu Davud ir Ibn Madža.

Atsakymas: „Subhanal-lazi jusabihur-radu bihamdihi valmala-ikatu min khifatih“ (Šlovė Tam, Kuris išaukština perkūną savo šlovę, aukština Jį ir angelai, iš baimės jam). Muvata Malik.

Atsakymas: „Alhamdulillahil-lazi afani mima ibtalaka bihi va fadalani ala kasirin miman khalaka tafdila“ (Garbė Allahui, Kuris išgelbėjo mane nuo to, kuo tave išbandė, ir man labiau teikė pirmenybę prieš kitus, kuriuos sukūrė). Perdavė At-Tirmizi.

Atsakymas: hadisas teigia: „Jei vienas iš jūsų mato ką nors nuostabaus savo brolyje, savyje ar jo turtuose, tegul prašo palaiminimo, nes bloga akis iš tikrųjų yra tiesa“. Perdavė Ahmad, Ibn Madža ir kiti.

Atsakymas: „Allahumma sali ala Muchammad, va ala ali Muchammad, kama salaita ala Ibrahima va ala ali Ibrahim, inaka hamidun madžid, Allahuma barik ala Muchammad, va ala ali Muchammad, kama barakta ala Ibrahim, va ala ali Ibrahim, inaka hamidun madžid“. (O Allah, siųsk maldas už Pranašą Muchammedą ir jo šeimą lygiai taip, kaip siuntei maldas už Abraomą ir jo šeimą; iš tiesų, Tu esi vertas šlovinimo ir garbės. O Allah, palaimink Pranašą Muchammedą ir jo šeimą, kaip kad palaiminai Abraomą ir jo šeimą. Iš tiesų, Tu esi vertas šlovinimo ir garbės). Al-Bukhari ir Muslim.

Atsakymas:
1. Vadžib (privaloma).
2. Mustahab (rekomenduojama).
3. Muharam (draudžiama).
4. Makruh (nepageidautina).
5. Mubah (leistina).

Atsakymas:
1. Vadžib (privaloma): pavyzdžiui, penkios maldos, Ramadano pasninkas ir pareigingumas tėvams.
Atliekant tai, kas privaloma, bus atlyginta, o už atsisakymą – baudžiama.
2. Mustahab (rekomenduojama): pavyzdžiui, reguliarios sunna maldos, naktinė malda, žmonių maitinimas ir pasisveikinimas. Tai taip pat vadinama „Sunna“ ir „Mandub“.
Atliekant tai, kas rekomenduojama, bus atlyginta, o už to atsisakymą nebus baudžiama.
Svarbi pastaba:
Musulmonas turėtų paskubėti atlikti viską, kas yra sunna ar rekomenduojama, ir sekti Pranašo pavyzdžiu (ramybė ir Allaho palaima jam).
3. Muharam (draudžiama): pavyzdžiui, alkoholio vartojimas, nepagarba tėvams ir giminystės ryšių nutraukimas.
Atsisakius to, kas uždrausta, bus atlyginta, o tai padarius bus baudžiama.
3. Makruh (nepageidautina): pavyzdžiui, kaire ranka imti ir duoti, pakelti apatinę drabužio dalį maldos metu.
Atsisakius to, kas nepageidautina, bus atlyginta, o darant tai - nebus baudžiama.
5. Muba (leistina): pavyzdžiui, valgyti obuolį ir gerti arbatą. Tai taip pat vadinamas „Džaiz“ ir „Halal“.
Atsisakius to, kas leistina, nebus atlyginta, o padarius - nebus baudžiama.

Atsakymas: iš esmės visi pardavimo ir sandorių tipai yra leistini, išskyrus kai kuriuos tipus, kuriuos uždraudė Visagalis Allahas.
Tarė Visagalis: { Tuo tarpu Allahas leido prekiauti, tačiau uždraudė Riba (palūkanas).} [Koranas, sūra „Karvė“ 2:275].

Atsakymas:
1. Sukčiavimas: pavyzdžiui, prekės trūkumo slėpimas.
Abu Huraira (tebūnie Allahas juo patenkintas) pranešė, kad Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) kartą priėjo prie krūvos maisto, o kai įkišo į ją ranką, jo pirštai pajuto drėgmę. Taigi, jis paklausė maisto savininko: „Kas tai yra, o maisto savininke?“ Vyriškis atsakė: „Lietus prapliupo, o Allaho Pasiuntiny“. Po to Pranašas (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Kodėl nepalikai drėgnos dalies ant maisto viršaus, kad žmonės ją matytų? Kas apgaudinėja, tas neturi nieko bendra su manimi.“ Perdavė Muslim.
2. Riba (lupikavimas): pavyzdžiui, pasiskolinti iš ko nors vieną tūkstantį, o grąžinti du.
Šis perteklius yra draudžiamas lupikavimas.
Tarė Visagalis: { Tuo tarpu Allahas leido prekiauti, tačiau uždraudė Riba (palūkanas).} [Koranas, sūra „Karvė“ 2:275].
3. Gharar (netikrumas, rizika) ir džahala (nežinojimas): pavyzdžiui, parduodant pieną, kuris vis dar yra patelės tešmenyje, arba žuvį, kuri dar nepagauta.
Hadise rašoma: „Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) uždraudė bet kokį pardavimą, kuris susijęs su Gharar (netikrumu, rizika).“ Perdavė Muslim.

Atsakymas: 1. Palaiminimas būti musulmonu ir nebūti iš netikinčiųjų.
2. Palaiminimas laikytis sunnos ir nebūti iš religinių naujovių įvedėjų.
3. Sveikatos ir gerovės malonė, įskaitant malonę girdėti, matyti, vaikščioti ir panašiai.
4. Malonė turėti maisto, gėrimų ir drabužių.
Tiesą sakant, mums Allaho suteiktų malonių yra daug ir jų negalima suskaičiuoti ar išvardyti.
Tarė Visagalis: { Ir jei jūs skaičiuotumėte Allaho malones, niekada nesugebėtumėte jų suskaičiuoti. Iš tiesų, Allahas yra dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.} [Koranas, sūra „Bitės“ 16:18].

Atsakymas: Mūsų pareiga yra išreikšti dėkingumą už tokias malones, šlovinant Allahą liežuviu ir skiriant visą padėką tik Jam bei naudojant jas (malones) taip, kad Visagalis Allahas būtų patenkintas, o ne Jam nepaklūstant.

Atsakymas: Eid al-Fitr ir Eid al-Adha.
Tai minima Anas hadise, kuris sakė: «Kai Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) atvyko į Mediną, žmonės turėjo dvi dienas, kurių metu rengė žaidimus. Jis paklausė: „Kas yra šios dvi dienos?“ Jie atsakė: „Mes žaisdavome per jas prieš islaminiu laikotarpiu“. Po to Allaho Pasiuntinys (ramybė ir Allaho palaima jam) pasakė: „Allahas davė jums kai ką geresnio už šias dvi: aukos dieną (Eid al-Adha) ir pasninko nutraukimo dieną (Eid al-Fitr).“» Perdavė Abu Davud.
Visos šventės, išskyrus šias dvi, laikomos religinėmis naujovėmis.

Atsakymas: Ramadano mėnuo.

Atsakymas: penktadienis.

Atsakymas: „Arafato“ diena (9-oji Zul-Hidža mėnesio diena).

Atsakymas: Lailat al-Kadr (Lemties naktis).

Atsakymas: reikia nuleisti žvilgsnį, kaip sako Visagalis Allahas: { Sakykite tikintiems vyrams nuleisti savo žvilgsnius (nuo žiūrėjimo į draudžiamus dalykus)} [Koranas, sūra „Šviesa“ 24:30].

Atsakymas: 1. Paties žmogaus siela, skatinanti į blogį: tai yra tada, kai žmogus vadovaujasi tuo, ką jam diktuoja jo siela, ir seka asmeniniais troškimais, nepaklusdamas Visagaliam Allahui, Kuris sako: { Iš tiesų, pats (žmogus) yra linkęs į blogį, išskyrus tada, kai mano Viešpats suteikia Savo Gailestingumą (tam, kuriam Jis nori). Iš tiesų, mano Viešpats yra dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.“} [Koranas, sūra „Jusufas (Juozapas)“ 12:53]. 2. Šėtonas: jis yra žmogaus priešas, kurio pagrindinis tikslas yra suklaidinti žmogų, šnibždėti jam blogį ir nuvesti į pragaro ugnį. Tarė Visagalis Allahas: { ir nesekite šėtono pėdomis. Iš tiesų, jis yra jums aiškus priešas.} [Koranas, sūra „Karvė“ 2:168]. 3. Piktieji kompanjonai: tai tie, kurie skatina žmogų link blogio ir atitraukia jį nuo gėrio. Tarė Visagalis Allahas: { Draugai tą Dieną bus priešais vienas kitam, išskyrus Al-Mutakūn (dievobaiminguosius).} [Koranas, sūra „Auksinės puošmenos“ 43:67].

Atsakymas: atgaila reiškia nuodėmių palikimą ir pradėjimą paklusti Visagaliam Allahui. Tarė Visagalis Allahas: { Ir iš tiesų, Aš tikrai atleidžiantis tam, kuris atgailauja, tiki (Mano Vienumą ir nepriskiria Man jokių partnerių garbinime) ir daro teisingus gerus darbus ir tada išlieka pastovus darydamas tai (iki savo mirties).} [Koranas, sūra „Ta ha“ 20:82].

Atsakymas: 1. Atsisakyti nuodėmės.
2. Atgailauti dėl nuodėmės.
3. Pasiryžti nebegrįžti į nuodėmę.
4. Atkurti pažeistas teises, atlyginti už padarytą žalą ir įžeidimus.
Tarė Visagalis: { O tiems, kurie atlikę ką nors gėdingo arba nusidėję blogiu, prisimena Allahą ir prašo atleidimo už jų nuodėmes, - ir niekas negali atleisti jų nuodėmių, tik Allahas – ir nebetęsia (blogio) ką jie padarė, nors ir žino.} [Koranas, sūra „Imrano giminė“ 3:135].

Atsakymas: tai reiškia maldauti Allahą ir prašyti Jį, kad pagirtų Pranašą (ramybė ir Allaho palaima jam) aukščiausiame susirinkime.

Atsakymas: Tasbih (tarimas: Subhanallah) reiškia Visagalio Allaho iškėlimą aukščiau bet kokių trūkumų, ydų ar blogio.

Atsakymas: tai reiškia šlovinti Visagalį Allahą ir apibūdinti Jį visomis tobulumo savybėmis.

Atsakymas: tai reiškia, kad Visagalis Allahas yra Didžiausias, Didingiausias ir Galingiausias iš visų.

Atsakymas: tai reiškia, kad žmogus negali pereiti iš vienos būsenos į kitą, nebent Allaho jėgos ir galios dėka.

Atsakymas: tai reiškia prašyti Visagalio Allaho, kad jis ištrintų nuodėmes ir uždengtų trūkumus.